Po trečiadienį Vašingtono nacionalinėje katedroje įvykusių laidotuvių pamaldų, kuriose dalyvavo penki tebegyvenantys JAV prezidentai, vėliava užklotas Dž. H. W. Bušo karstas buvo nuskraidintas į Teksasą paskutiniam atsisveikinimui. 

Bušo vyresniojo, tapusio antruoju Amerikos prezidentu, kurio sūnus irgi užėmė Ovalųjį kabinetą, mirtis ir atsisveikinimo ceremonijos visą šią savaitę buvo amerikiečių dėmesio centre.

Tačiau velionio laidotuvės savo vardo prezidentinės bibliotekos Koledž Steišene teritorijoje buvo privačios. Jis atgulė šalia balandį mirusios žmonos Barbaros ir jų dukters Robin, kurią pasiglemžė leukemija, kai mergaitei buvo treji metai.

„41-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas Herbertas Walkeris Bušas pasiekė savo amžino poilsio vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bušų šeimos atstovas spaudai Jimas McGrathas (Džimas Makgratas).

Dž. H. W. Bušas mirė praėjusį penktadienį, būdamas 94 metų amžiaus, savo namuose Teksase.

Ketvirtadienį per paskutines laidotuvių pamaldas Šv. Martyno episkopalinėje bažnyčioje Hjustone kalbą pasakė artimas velionio draugas Jamesas Bakeris (Džeimsas Beikeris), jo prezidentavimo metu dirbęs valstybės sekretoriumi.

„Jo nepaprasta tarnyba mūsų šaliai ir pasauliui jau įrėžta laiko marmure“, – sakė J. Bakeris ir priminė apie Dž. H. W. Bušą visą gyvenimą lydėjusį pareigos ir tarnystės jausmą bei atjautą. 

Sunkiai tramdydamas ašaras 88 metų J. Bakeris pažymėjo, kad prezidento darbai „atspindi jo moralinį veidą, jo padorumą, beribį gerumą ir atidą kitiems žmonėms, jo ryžtą visada elgtis teisingai“. 

Amžino poilsio vieta

Velionio sūnus George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), 43-asis JAV prezidentas, liūdnas stovėjo šalia savo sutuoktinės Lauros (Loros), kol iš Hjustono bažnyčios į katafalką buvo nešamas jo tėvo karstas.

Tuomet velionio karstas buvo įkeltas į traukinį su lokomotyvu, nudažytu prezidentinio lėktuvo „Air Force One“ spalvomis. 41-ojo prezidento garbei 4,3 tūkst. arklio galių lokomotyvas buvo pramintas 4141. Ketvirtadienį jis nugabeno G. H. W. Bušo palaikus į amžino poilsio vietą.

Lokomotyvas iš Hjustono važiavo į Koledž Steišeną už maždaug 113 km, kur Dž. H. W. Bušas buvo palaidotas savo vardo prezidentinės bibliotekos Teksaso A&M universitete teritorijoje.

Atsisveikinti su prezidentu minios žmonių rinkosi Springo, Magnolijos, Navasotos ir Koledž Steišeno miestuose.

Nepaisydami lietingų orų, žmonės stovėjo prie bėgių, laikė JAV vėliavas, sveikino ir mojavo pravažiuojančiam traukiniui, vežusiam prezidento karstą.

Dž. H. W. Bušas buvo 12-asis JAV vadovas, pašarvotas JAV Kapitolijaus rotondoje.

Tūkstančiai žmonių atėjo pagerbti šalies vadovo, stovėjusio prie valstybės vairo gana neramiais laikais, Šaltojo karo pabaigoje, kuris savo manieromis nė iš tolo nepriminė karingumu ir pompastiškais pasisakymais išsiskiriančio dabartinio šalies lyderio.

Didžiausias Dž. H. W. Bušo, kaip prezidento, pasiekimas – tarptautinės koalicijos, 1991-aisiais per vos 100 valandų trukusį karą išvadavusios naftos turtingą Kuveitą nuo jį okupavusio kaimyninio Irako, sutelkimas. Be to, jam prezidentaujant baigėsi Šaltasis karas tarp JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos.

Per Antrąjį pasaulinį karą Dž. W. H. Bušas pelnė apdovanojimų kaip karo lakūnas ir vos nežuvo, kai jo lėktuvas buvo numuštas japonų pajėgų per vieną bombardavimo misiją.

Jis buvo Kongreso narys, pasiuntinys Kinijoje ir ambasadorius prie Jungtinių Tautų, Centrinės žvalgybos valdybos direktorius ir R. Reagano viceprezidentas, kol galiausiai pats perėmė Baltuosius rūmus.

Ketvirtadienį J. Bakeris kalbėjo apie Dž. H. W. Bušo ryžtą siekti kompromiso ir taikos užuot žvanginus ginklais.

„Jis turėjo kario drąsą, - sakė J. Bakeris. - Tačiau atėjus laikui būti atsargiam, jis visada išlaikydavo didesnę taikdario drąsą.“

Savo ruožtu Dž. W. Bušas perskaitė jaudinančią panegiriką savo tėvui. Jiedu tapo antraisiais tėvu ir sūnumi, dirbusiais JAV prezidento poste. Pirmieji buvo Johnas Adamsas (Džonas Adamsas) ir Johnas Quincy Adamsas (Džonas Kvinsis Adamsas).

Įtemptos paliaubos

Nors šios ceremonijos leido Vašingtonui šiek tiek atsikvėpti nuo toksiškos retorikos, apėmusios šalies politikos sluoksnius, D. Trumpas ir jo pirmtakai demokratai atrodė paskelbę tik įtemptas paliaubas.

Į katedrą atvykęs D. Trumpas paspaudė rankas B. Obamai ir jo žmonai Michelle (Mišel). Tačiau jis ignoravo B. Clintoną ir jo žmoną Hillary (Hilari), nesugebėjusią jo įveikti per 2016 metų prezidento rinkimus.

Siekdamas Respublikonų partijos vairo D. Trumpas negailėjo tulžingos kritikos Bušams. Būtent jis šaipėsi iš Bušo vyresniojo frazės apie „tūkstantį šviesos taškelių“ ir kritikavo prezidento sūnų dėl 2003 metų invazijos į Iraką – „blogiausio sprendimo mūsų šalies istorijoje“.

Vis dėlto po Dž. H. W. Bušo mirties D. Trumpo elgesys pasikeitė, atrodo, kad jis siekia parodyti esąs išvien su šeima. Apie tai byloja nepompastiškas D. Trumpo ir JAV pirmosios ponios Melanios (Melanijos) atėjimas atsisveikinti su velioniu Kapitolijuje prie jo karsto.