„Mes norėtume matyti dosnų susitarimą, kalbant apie jų (imigrantų) teisę likti ir jų traktavimą, lygiai taip pat, kaip mes norėtume matyti dosnų susitarimą dėl britų piliečių Europos Sąjungoje“, - antradienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė D.Davisas.

Pasak jo, dėl migrantų teisių po Jungtinės Karalystės išėjimo buvo bandoma tartis anksčiau, tačiau kai kurių ES šalių atstovai atmesdavo tokius pokalbius, motyvuodami, kad Jungtinė Karalystė dar nėra oficialiai inicijavusi „Brexit“ proceso. Tą planuojama padaryti kovo pabaigoje.

D.Davisas teigė, jog šį klausimą reikės greitai išspręsti vos prasidėjus deryboms tam, kad žmonės nebūtų „neramūs dėl savo ateities“.

„Siekiame visiems palankaus rezultato“, - sakė „Brexit“ ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.

Manoma, kad mažiausiai 1,2 mln. Britanijos piliečių šiuo metu gyvena ir dirba 27 kitose ES šalyse.

Tikisi draugystės su Lietuva

D.Davisas sakė, jog po „Brexit“ Britanija sieks išlikti gerais sąjungininkais ir draugais su Lietuva. Jos sakė susitikimo su Lietuvos premjeru metu pastebėjęs, jog Jungtinės Karalystės ir Lietuvos Vyriausybės vertybės yra labai panašios.

„(Mūsų) nerimas dėl gynybos ir saugumo yra labai panašus“, - kalbėjo „Brexit“ ministras.

Politikas pridūrė, kad palikusi ES Jungtinė Karalystė tęs domėjimąsi dalykais, kurie vienija Briuselį ir Londoną. Pasak jo, be kitų dalykų tai bus gynybos klausimai, kova su terorizmu, laisva prekyba.

Jis pabrėžė, kad pasitraukusi iš Bendrijos Britanija norėtų visa apimančios laisvos prekybos sutarties. Tačiau kai kurie Briuselio pareigūnai teigia, jog toks britų noras nėra suderinamas su jų ketinimais riboti imigraciją.

Lietuvos premjeras S.Skvernelis taip pat pabrėžė, jog šalis yra suinteresuota, kad palikus ES Britanijos santykiai su Bendrija remtųsi laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo principais.

„Esminis dalykas šiame tarpe, mums tikrai rūpi mūsų piliečiai ir jų interesų apsauga, kad nebūtų diskriminiacijos. (...) Čia esminis dalykas“, - teigė ministras pirmininkas.

D.Daviso vizito į Lietuvą išvakarėse laikraštis „The Times“ pranešė, kad britų vyriausybė svarsto nukreipti milijardus svarų užsienio pagalbos iš Azijos ir Afrikos į Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, tikėdamasi užsitikrinti paramą derybose dėl pasitraukimo iš ES.

Britų ministras Lietuvos žurnalistams šio straipsnio nekomentavo, o S.Skvernelis tokią informaciją pavadino nerimta.

„Lietuva nėra neišsivysčiusi valstybė ir kalbant apie paramą, kuri yra skirta Afrikos valstybėms, Lietuva negali būti tokios paramos gavėja“, - sakė premjeras.

Derybas dėl britų išstojimo iš ES tikimasi pabaigti per dvejus metus. Pernai birželį už pasitraukimą iš ES referendume nubalsavo 52 proc. britų rinkėjų.

Tiki, kad Britanija spės inicijuoti „Brexit“

Už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) atsakingas ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) antradienį Vilniuje pareiškė esantis įsitikinęs, kad šalis spės oficialiai inicijuoti „Brexit“ iki šių metų kovo pabaigos.

Tokią datą anksčiau nustatė britų premjerė Theresa May (Tereza Mei), tačiau įstatymą dėl „Brexit“ dar turi patvirtinti aukštieji parlamento rūmai.

Jį vasario pradžioje jau patvirtino žemesnieji parlamento rūmai, vadinami Bendruomenių rūmais. Tai reiškia, kad Lordų rūmai nebegali atmesti įstatymo, leidžiančio Vyriausybei pradėti skyrybų su ES procesą.

Tačiau šio teisės akto priėmimas gali užtrukti, Lordų rūmų opozicijos nariams siekiant įvesti pataisų, užtikrinančių įstatymų leidėjams daugiau galių daryti įtaką „Brexit“ derybų procese.

Visgi D.Davisas teigė, kad kovo 31 diena kaip „Brexit“ pradžios data anksčiau buvo pasirinkta apskaičiuojant visus galimus trukdžius.

„Šiai datai pasirinkti buvo ne viena priežastis. (...) Aš esu įsitikinęs, kad mes inicijuosime („Brexit“) kovo pabaigoje“, - žurnalistams po susitikimo su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu sakė D.Davisas.