„Šis rezultatas byloja apie Rusijos piliečių didelį pasitikėjimą ir palaikymą nustatytam stabilaus šalies socialinio ekonominio vystymosi ir jos autoriteto stiprinimo tarptautinėje arenoje kursui. Esu įsitikinęs, kad mūsų tautų istoriniai draugystės ir tarpusavio supratimo ryšiai taps pagrindu toliau plėtoti Baltarusijos ir Rusijos strateginę partnerystę“, – sakoma A. Lukašenkos sveikinime.

„Laukiame jūsų vizito mūsų šalyje, kad būtų surengtas Sąjunginės valstybės Aukščiausiosios Valstybės Tarybos posėdis ir aptarti dvišalio bendradarbiavimo aktualūs klausimai“, – pridūrė jis.

A. Lukašenka taip pat palinkėjo V. Putinui tvirtos sveikatos, neišsenkančios energijos ir toliau dirbti „broliškos Rusijos tautos“ labui.

Lyginamas su V. Putinu

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmadienį pasveikino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną su perrinkimu naujai kadencijai ir sakė, jog Pekinas nori dirbti su Maskva, kad šalių santykiai būtų „pakelti į aukštesnį lygį“. 

Valdžią konsolidavęs Xi Jinpingas neretai lyginamas su V. Putinu – ypač po to, kai jam visiškai pavaldus Kinijos parlamentas šį mėnesį panaikino prezidento kadencijų skaičiaus apribojimą ir faktiškai atvėrė jam kelią valdyti šalį visą savo gyvenimą.

„Šiuo metu Kinijos ir Rusijos visapusiška strateginė partnerystė yra geriausia istorijoje. Ji yra pavyzdys kuriant naujo tipo tarptautinius santykius“, – sakė Xi Jinpingas sveikinimo žinutėje V. Putinui. 

„Kinija nori kartu su Rusija toliau skatinti Kinijos ir Rusijos santykių augimą, jų pakėlimą į aukštesnį lygį, kad tai taptų šalių nacionalinio vystymosi varomąja jėga, taip pat drauge skatinti regioninę ir pasaulinę taiką bei ramybę“, - Xi Jinpingą cituoja valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Iššūkiai stabiliems santykiams

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pirmadienį pasveikino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną su pergale rinkimuose, užtikrinusia jam ketvirtą kadenciją Kremliuje.

„Sveikinu jus ir Rusijos Federacijos piliečius su jūsų perrinkimu ir linkiu jiems klestėjimo jums valdant“, – sakoma Vokietijos prezidento pranešime.

Jame pažymima, kad Rusijos ir Vokietijos santykiai yra „tradiciškai artimi ir turi platų ir patvarų pagrindą“.

„Mes visada laikėme glaudų bendradarbiavimą tarp Rusijos ir Vokietijos parama bendroms Europos pastangoms pasibaigus Šaltajam karui sukurti ir įtvirtinti mūsų žemyne patvarią tvarką“, – sakoma F.-W. Steinmeierio pranešime.

Vis dėlto prezidentas atkreipė dėmesį, kad abi šalys yra „pavojingai nutolusios nuo šio tikslo“.

„Nepasitikėjimas, ginklavimosi varžybos ir nepasitikėjimo atmosfera sudaro palankias sąlygas nestabilumui“, – sakė jis.

„Tikiuosi ir linkiu, kad mums pavyks pasipriešinti Rusijos ir Vokietijos žmonių susvetimėjimui, ir kad savo naują kadenciją panaudosite siekti šio tikslo. Privalome tęsti dialogą šiuo klausimu (eidami) pasitikėjimo kryptimi“, – pareiškė F.-W. Steinmeieris.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą su perrinkimu ketvirtai kadencijai, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

„Nuoširdžiai sveikinu jus su perrinkimu į Rusijos prezidento pareigas“, – tarnyba citavo A. Merkel telegramą, adresuotą V. Putinui.

„Mūsų dienomis labai svarbus toliau plėtoti dialogą tarp mūsų šalių ir tautų. Tuo remdamiesi turime siekti konstruktyviai spręsti problemas, kylančias tiek santykiuose tarp mūsų valstybių, tiek pasaulinėje arenoje“, – pridūrė kanclerė.

Sieks Šiaurės Korėjos denuklearizavimo

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir abu lyderiai sutiko drauge siekti Šiaurės Korėjos denuklearizavimo, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Sekmadienio rinkimus ir dar mažiausiai šešerius valdymo metus laimėjusį Rusijos lyderį Sh. Abe pasveikino kalbėdamasis su juo telefonu.

Sh. Abe ir V. Putinas prieš galimą JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) susitikimą „patvirtino savo glaudų bendradarbiavimą siekiant Šiaurės Korėjos denuklearizavimo“, sakoma ministerijos pareiškime.

Japonija ir Rusija dalyvavo šešiašalėse derybose, kurių dalyvės taip pat buvo Kinija, JAV ir abi Korėjos. Derybomis buvo siekiama pasiūlyti Šiaurės Korėjai saugumą ir ekonominę naudą mainais į denuklearizaciją, bet 2009 metais jos nutrūko pasitraukus Pchenjanui.

Japonijos ir Rusijos lyderiai taip pat aptarė bendrą ekonominę veiklą ginčijamose salose ir „humanitarines priemones“ buvusiems japonų saliečiams, nurodė ministerija.

Sovietų Sąjunga kelias salas prie šiaurinių Japonijos krantų užėmė 1945 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Maskva šias salas vadina Pietų Kurilais, o Japonija – Šiaurinėmis teritorijomis.

Sh. Abe ir V. Putinas, kuriems sunkiai sekėsi daryti pažangą dėl šio dešimtmečių senumo ginčo, turi susitikti gegužės mėnesį.

Turėdamas omenyje buvusio rusų šnipo apnuodijimą Didžiojoje  Britanijoje, Sh. Abe V. Putinui pasakė, kad cheminių ginklų naudojimas yra nepriimtinas.

„Visų svarbiausia paaiškinti faktus“, – sakė Japonijos premjeras, plačiau nekomentuodamas. Ką į tai atsakė V. Putinas, ministerijos pareiškime nenurodoma, bet jis yra paneigęs sąsajas su Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste.

Palinkėjo sėkmės modernizuojant Rusiją

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį palinkėjo V. Putinui sėkmės „modernizuojant Rusiją“, bet paragino Maskvą nušviesti „nepriimtiną“ mėginimą nužudyti buvusį šnipą Britanijoje.

Kruopščiai parinktais žodžiais, vengdamas tiesiogiai pasveikinti V.Putiną su pergale prezidento rinkimuose, E.Macronas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl karo Sirijoje, kur Maskva atlieka svarbų vaidmenį kaip Sirijos valdančiojo režimo sąjungininkė.

„Prezidentas, Prancūzijos vardu,  perdavė Rusijai ir Rusijos žmonėms linkėjimus sėkmės politiniame, demokratiniame, ekonominiame ir socialiniame Rusijos modernizavime“, – sakoma prezidentūros pranešime.

„Jis pabrėžė, kad yra pasiryžęs konstruktyviam dialogui tarp Rusijos, Prancūzijos ir Europos“, – nurodoma jame.

Tačiau E. Macronas pasistengė išlaikyti griežtą poziciją dėl Anglijoje gyvenusio buvusio dvigubo agento apnuodijimo kovo 4 dieną. Augant įtampai dėl šio incidento, Vakarų sąjungininkės palaiko Londoną.

„Prezidentas paragino Rusijos valdžią paaiškinti, kas yra atsakingas už nepriimtiną ataką Solsberyje, ir griežtai susigrąžinti kontrolę savo programų, kurios nebuvo deklaruotos  Cheminių ginklų uždraudimo organizacijai“, – pranešė prezidentūra.

„Jis informavo Rusijos prezidentą apie priemones, kurių imtasi mūsų piliečių saugumui užtikrinti“, – priduriama pranešime.

E.Macronas taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl padėties Sirijos Afrino mieste, kurį sekmadienį užėmė Turkijos vadovaujami kovotojai, ir dėl situacijos Rytų Gutoje, kurią puola Maskvos palaikomos Damasko režimo pajėgos.

Jis „paragino Rusiją padaryti viską, kad būtų nutraukti susirėmimai ir civilių gyventojų žūtys“.

Santykiuose su Rusija E. Macronas stengiasi gerai įvertinti savo prioritetus, kadangi mano, jog santykiai su V. Putinu yra labai svarbūs norint užbaigti konfliktus Sirijoje ir Ukrainoje.

Jis pasisako už Vakarų dialogo su Rusija išsaugojimą, o pirmadienį dar kartą pabrėžė, kad šie santykiai yra „svarbūs Europos saugumui“ ir visų interesams.

Nors praėjusią savaitę E. Macronas pranešė, kad artimiausiomis dienomis imsis tam tikrų priemonių dėl buvusio šnipo apnuodijimo ir solidarizavosi su Britanija, Vokietija bei JAV, kurios dėl šios cheminės atakos kaltina Rusiją.

Dėl Ukrainos pareiškime sakoma, kad Prancūzija „lieka tvirtai pasisako už visišką Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pagal tarptautinės bendruomenės pripažįstamas sienas atkūrimą“.