JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) jau antrąkart šiais metais lankysis Rusijos pašonėje, siekdamas užtikrinti Rytų Europos šalis, jog Amerika kartu su sąjungininkėmis tvirtai vykdys įsipareigojimus ginti jų saugumą, tačiau jo vizitą gali temdyti Vakarų valstybių neįgalumas sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atrodo tik stiprinantis savo provokacijas prieš B.Obamos viešnagę Estijoje, per kurią JAV lyderis susitiks su Baltijos šalių vadovais, taip pat prieš vėliau šią savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Velse.

Nors B.Obama perspėjo, jog V.Putinas gali sulaukti griežtesnių ekonominių sankcijų, jis toliau priešinasi raginimams, kad Jungtinės Valstijos suteiktų karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms, siekiančioms atremti Rusijos kariuomenės invaziją.

Prezidento atsakas į Ukrainos krizę tėra vienas iš elementų jo platesnėje užsienio politikoje. Tą politiką kritikuoja tiek prezidento oponentai, tiek sąjungininkai, kurie baiminasi, kad Baltieji rūmai elgiasi pernelyg neryžtingai pasaulinių grėsmių akivaizdoje.

„Manau, kad Putinas įvertino Vakarus ir galvoja, kad griežčiausios sankcijos Rusijai bei ginklai, kurių reikia ukrainiečiams, kad jie galėtų apsiginti, neatkeliaus iš Vakarų – tad turime įrodyti, kad jis klysta“, – pareiškė demokratas senatorius Robertas Menendezas (Robertas Menendesas), Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas.

Buvęs JAV žvalgybos pareigūnas Eugene'as Rumeris (Judžinas Rumeris), Rusijos ekspertas, sakė, kad JAV ir Europos nesugebėjimas sustabdyti V.Putino kursto nuogąstavimus šalyse prie Rusijos sienų.

„Jie Vakarų reakciją laiko nepakankama, o tai didina jų susirūpinimą“, – sakė E.Rumeris, dabar vadovaujantis Carnegie (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką Rusijos ir Eurazijos programai.

Krizė tarp Rusijos ir Ukrainos taip pat didins įtampą šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. B.Obama spaus Aljanso nares didinti išlaidas gynybai, o bloko šalys tikriausiai pritars planams suintensyvinti mokymus bei kitokias karines misijas Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

„Matysime nuolatinę rotaciją, nuolatines pratybas siekiant užtikrinti, kad Estijai ir kitoms šalims Vidurio bei Rytų Europoje būtų teikiami NATO parikinimai ir NATO dalyvavimas, atitinkantis jų saugumo poreikius“, – sakė Baltųjų rūmų padalinio ryšiams su Europa direktorius Charlesas Kupchanas (Čarlzas Kapčanas).

NATO lyderiai šią savaitę bus prašomi patvirtinti planus įkurti greitojo reagavimo pajėgas ir karinės įrangos bei kitokių atsargų sandėliavimo centrus Rytų Europoje, siekiant apsaugoti Aljanso nares nuo potencialios Rusijos agresijos, pirmadienį sakė bloko vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

Analitikai pažymi, kad NATO šalys prie Rusijos sienų bus ypač suinteresuotos, kokiu lygiu JAV kariuomenė dalyvautų jų išplėstose pastangose.

„Jeigu Baltijos šalys kuo nors ir pasitiki NATO viduje, tai jos pasitiki JAV įsipareigojimais, – sako buvusi Pentagono pareigūnė Kathleen Hicks (Keitlin Hiks), dabar vadovaujantis Strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinių studijų departamentui. – Taigi, jos smarkiai spaus, kad NATO kontingente būtų stiprus JAV signalas.“

Nors Ukraina nėra NATO narė, jos neseniai išrinktas prezidentas Petro Porošenka planuoja dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime.

Prieš atvykdamas į Velsą, B.Obama simboliškai pademonstruos Vakarų valstybių palaikymą Baltijos šalims vizitu Estijoje.

Pasak pareigūnų, prezidentas pakartos Taline patikinimus, išsakytus per vizitą Lenkijoje anksčiau šiais metais, kur tikino, jog Jungtinės Valstijose lieka ištikimos NATO sutarties 5-ajam straipsniui, skelbiančiam, kad ginkluota ataka prieš bet kurią šio bloko narę bus laikoma ataka prieš visą Aljansą.

B.Obama antradienį išskris iš Vašingtono ir atvyks į Taliną trečiadienį paryčiais.

Ten jis susitiks su Baltijos šalių lyderiais, taip pat kreipsis į JAV karius, kurie buvo pasiųsti anksčiau šiais metais į Estijoje vykstančias pratybas, kurios buvo surengtos kaip atgrasymo priemonė Rusijai.

Padidėjusi įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos tėra vienas iš neatidėliotinų užsienio politikos klausimų, kuriuos B.Obamai teks spręsti per trejas derybų Europoje dienas.

NATO viršūnių susitikimo kuluaruose JAV prezidentas ketina surengti pasitarimus su lyderiais dėl didėjančios grėsmės, kurią kelia džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), užgrobusi dideles teritorijas Irake ir Sirijoje.

JAV jau pradėjo aviacijos smūgius prieš kovotojus Irake, o Baltieji rūmai siekia užsitikrinti sąjungininkų palaikymą didesnio masto pastangoms, siekiant įveikti tą grupuotę – galbūt pradedant aviacijos smūgiais Sirijoje.

B.Obama ir NATO lyderiai taip pat diskutuos dėl savo būsimo vaidmens Afganistane, kur Aljanso kovinę misiją planuojama užbaigti vėliau šiais metais.

Tačiau politinė krizė Afganistane aptemdė pajėgų išvedimo planus ir trukdo priimti sprendimą, kiek JAV ir jų partnerių karių galėtų būti palikta toje šalyje, kuri jie vykdytų mokymo ir kovos su terorizmu misijas.