JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad Nobelio taikos premijos skyrimas Tuniso grupių koalicijai yra dovana visų Tuniso žmonių atkaklumui ir narsai.

Per penkerius metus nuo gatvės prekeivio, protestavusio prieš autoritarinę valdžią, susideginimo tunisiečiai žengė „nepaprastus žingsnius“ visaapimančios demokratijos kūrimo link, sakė B.Obama.

JAV prezidentas pažymėjo, kad Taikos premiją pelniusi koalicija, Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas, atliko „būtinai reikalingą“ vaidmenį tame daug pastangų pareikalavusiame procese.

B.Obama nurodė, kad vien šios grupės buvimas yra priminimas, jog tvirta taiką ir saugumas gali būti pasiekti tik tada, kai žmonės turi teisę patiems planuoti savo ateitį. Jis dar pasakė, kad tai rodo, jog „demokratija įmanoma ir yra būtina Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose“.

Pats B.Obama 2009 metais buvo apdovanotas Nobelio Taikos premija.

Nacionalinio dialogo ketvertą sudaro keturios svarbios Tuniso pilietinės visuomenės organizacijos: Tuniso visuotinė profesinė sąjunga (UGTT), Tuniso pramonės, komercijos ir amatų sąjunga (UTICA), Tuniso žmogaus teisių lyga (LTDH) ir Tuniso advokatų sąjunga.

Laureatus ir visus Tuniso žmones taip pat pasveikino Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

Po vadinamosios Jazminų revoliucijos 2011 metais darbininkų, verslininkų, žmogaus teisių aktyvistų ir teisininkų koalicija ėmėsi vadovauti pastangoms atitolinti šią Šiaurės Afrikos šalį nuo pilietinio karo slenksčio ir vesti demokratijos stiprinimo keliu.

Ban Ki-moonas sakė, kad „šis pripažinimas priklauso visiems, kurie sukūrė Arabų pavasarį ir siekia apsaugoti daugybę sudėtų aukų“.

Kitose šalyse, tarp jų Libijoje, Egipte ir Sirijoje, 2011 metais irgi įsiplieskė Arabų pavasario protestai, bet jie peraugo į politinį chaosą arba pilietinius karus.

Ban Ki-munas pažymėjo, kad šių metų Nobelio taikos premijos paskyrimas „akcentuoja, jog tvariai pažangai reikalingas (plačius visuomenės sluoksnius) įtraukiantis procesas. Arabų pavasaris prasidėjo su didžiomis viltimis, kurias greitai pakeitė niūrios abejonės. Tunisas sugebėjo išvengti nusivylimo ir sužlugdytų vilčių, kaip tragiškai nutiko kitur“.

Tuo tarpu Norvegijos Nobelio komiteto naujoji pirmininkė Kaci Kullmann Five (Kasi Kulman Fivė) sakė, kad 2015 metų Taikos premija gali parodyti pavyzdį bręstančiam taikos Libijoje procesui, kurį skatina ir Jungtinės Tautos.

K.Kullmann Five, kuri penktadienį paskelbė šio apdovanojimo laureatus, sakė, kad „nubudusi išgirdo naujienas apie kažkokį judėjimą krizės ištiktoje Libijoje dėl jungtinės vyriausybės suformavimo“.

„Tikiuosi, kad jie bus padrąsinti šio apdovanojimo, matydami, kas įmanoma ir kokie įrankiai naudojami. Tos šalys skirtingos, bet kai kurios pagrindinės priežastys, keliančius neramumus visuomenėje, dažnai būna panašios“, – sakė ji naujienų agentūrai „The Associated Press“.

JT pasiuntinys Bernardino Leonas (Bernardinas Leonas) pasiūlė suformuoti Libijoje nacionalinės vienybės vyriausybė po daug mėnesių trukusių įtemptų derybų tarp dviejų besivaržančių šios Šiaurės Afrikos šalies vyriausybių.

Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui priklausančios Tuniso advokatų sąjungos vadovas Mohammedas Fadhelis Mafoudhas (Mohamedas Fazelis Mafuzas), komentuodamas paskirtą apdovanojimą Nobelio premijos oficialioje interneto svetainėje, rašė, kad ši premija „yra viso proceso pripažinimas. Tai procesas, kuris prasidėjo, kad Tunisas turėtų demokratinę santvarką ..., kuri gerbia laisvę“.

„Tai taip pat žinia likusiam pasauliui – visoms šalims, visiems žmonėms, kurie siekia demokratijos ir taikos, – pridūrė jis. – Tai žinia visoms kai kurių politinių konfliktų šalims, sakanti jiems, kad viską galima išspręsti dialogu ir kad viskas gali būti išspręsta taikos atmosferoje; taip pat kad ginklų kalba mus veda į niekur. Manau, tai pati svarbiausia žinia.“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sakė, kad Tunisui paskirta Nobelio taikos premija yra signalas, kad pasaulis palaiko šalį, kuriai yra iškilęs ekstremizmo ir vidaus neramumų pavojus.

F.Hollande'as taip pat atkreipė dėmesį į Nacionalinio dialogo ketverte dalyvavusias moteris aktyvistes.

„Džiaugiuosi dėl visų tunisiečių“, – F.Hollande'as penktadienį Paryžiuje, pridūręs, kad jam yra tekę susitikti su ketverto nariais.

„Tai palaikantis padrąsinimas Tunisui, išgyvenusiam visus tuos sunkius laikus, kai matėme teroristinius aktus pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – pabrėžė Prancūzijos lyderis.

Tunisas anksčiau buvo Prancūzijos kolonija. Šalis iki šiol palaiko glaudžius prekybos ryšius su Prancūzija; joje gyvena daug prancūzakalbių.

Tuniso žmogaus teisių lygos (LTDH), kuri taip pat buvo tarp šių metų Nobelio premijos laureatų, vadovas sakė, kad šis apdovanojimas atskleidžia, koks svarbus yra dialogas tarp priešininkų, taip pat perspėjo dėl Tunisui kylančios ekstremizmo grėsmės.

LTDH pirmininkas Abdessattaras Ben Moussa (Abdesataras Ben Musa) penktadienį sakė „The Associated Press“, kad „šis pripažinimas, kuris pripildo mus džiaugsmo, buvo paskirtas tuo metu, kai Tunisas išgyvena laikotarpį, pažymėtą politinės įtampos ir terorizmo grėsmių“.

„Tai rodo, kad dialogas yra esminis pagrindas, leidžiantis rasti sprendinius sudėtingiausioms problemoms“, – pažymėjo jis.

Pasak A.Ben Moussos, Taikos premijos paskyrimas paskatins laureatus prisiimti „didesnę atsakomybę“ sprendžiant šalies problemas.

Tuo tarpu Lenkijos buvęs prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa), kuris irgi yra Nobelio taikos premijos laureatas, sakė, kad šio apdovanojimo paskyrimas Tuniso demokratijos grupei yra pagyrimas jos veiklai ir paskata tęsti „išmintingus veiksmus“.

L.Walesa, pelnęs šį apdovanojimą 1983 metais, sakė, kad jis prisidėjo prie Nacionalinio dialogo ketverto veiklos, kai lankėsi Tunise 2011 metais ir dalijosi patirtimi apie Lenkijos politinius pokyčius, kurie vyko be kraujo praliejimo. L.Walesa 9-ajame dešimtmetyje vadovavo prodemokratiniam judėjimui „Solidarumas“, padėjusiam taikiai nuversti Lenkijos komunistinį režimą.

„Manau, kad Nobelio komitetas pažvelgė atidžiai ir pasielgė teisingai: jis apdovanojo gerą kovą ir paskatino tolesnius išmintingus veiksmus, – pabrėžė L.Walesa. – Demokratiniai procesai ten dar neužbaigti, tad tokie apdovanojimai yra svarbūs, nes jie padrąsina, kad elgiamasi teisingai.“

Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom) irgi pasveikino Tuniso nacionalinio dialogo ketvertą, sakydama, kad tas apdovanojimas aiškiai yra pelnytas.

Kalbėdama su Švedijos nacionaliniu transliuotoju SVT, M.Wallstrom sakė, kad turi įvykti „ilgas ir sudėtingas procesas, siekiant demokratinių reformų šalyje, kuri buvo atsidūrusi tokioje sudėtingoje padėtyje, bet (Tunise) viskas buvo atlikta teisingai, ir visa tai buvo atlikta su aktyviu pilietinės visuomenės palaikymu.“

Diplomatijos vadovė pabrėžė, kad Tunisas yra „vienas iš nedaugelio sėkmės pavyzdžių“ po Arabų pavasario sukilimų. Ji taip pat išreiškė viltį, kad šis apdovanojimas paskatins kitas šalis, kuriose reformos stringa.

M.Wallstrom ypač gyrė Tuniso naująją konstituciją, užtikrinančią moterų ir jaunimo teises, taip pat šalies pastangas siekti bendro sutarimo tarp skirtingų partijų.