- LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Europos Sąjungos vadovai pareiškė, kad visa bendrija solidarizuojasi su Lietuva dėl prie Astravo baigiamos statyti branduolinės elektrinės, Baltarusijos jėgainės direktorius džiaugiasi, kad sugebėjo įtikinti vietos gyventojus jos patikimumu ir saugumu.
Galvijai prie branduolinės elektrinės. Kai prieš beveik 10 metų Baltarusijos prezidentas patvirtino planą Astrave už Rusijos pinigus statyti rusiškus branduolinius reaktorius, vietos gyventojai pasišiaušė. Šiaip ar taip, buvo praėję vos 2 dešimtmečiai nuo Černobylio katastrofos, kai ketvirtis šalies rimtai nukentėjo nuo radioaktyviojo debesies.
„Kam ji mums čia reikalinga? Kam ji mums, šita atominė. Ims ir iškeldins...“ – kalbėjo baltarusiai.
Bet netgi tie, kas pasirašė peticijas prieš jėgainę, dabar joje ieškosi darbo. Pusė Baltarusijos gyventojų, sprendžiant iš apklausų, pritaria, kad šalis imtų gaminti branduolinę energiją. Aplink Astravą parama dar didesnė – du trečdaliai.
„Statyba davė žmonėms darbo, jaunimas normaliai uždirba. O bijoti nėra ko, čia net bus pranašumo – aplinkiniai kaimai elektrą gaus beveik už dyką“, – džiūgauja Astravo AE kaimynai.
Tačiau ką reiškia gyventi „Rosatom“ objektų kaimynystėje, žino Argajašo miestelio prie Uralo kalnų gyventojai. Rusijos hidrometeorologijos tarnyba šią savaitę patvirtino, kad čia fiksuotas radioaktyviojo rutenio lygis beveik 1000 kartų viršija normą. Kitos institucijos puolė tai neigti arba aiškinti, kad sveikatai lygis toli gražu nepavojingas. „Rosatom“ patikino, kad jo branduolinių atliekų perdirbimo įmonė už 25 kilometrų niekuo dėta.
Tačiau Čeliabinsko gyventojai susirinko į protestą, kai vyriausiasis onkologas pasiūlė nesirūpinti, žiūrėti futbolą ir gerti alų. Mitingo dalyviai reikalauja tiesos, nes, kaip ir po Černobylio, tik iš užsienio sužinojo apie tai, kad visoje Europoje prieš porą mėnesių fiksuotas rutenio lygio padidėjimas kilo iš pietų Uralo. Pirmasis apie tai paskelbė radiacinės saugos institutas Paryžiuje – ir paaiškino, kad Prancūzijoje toks lygis priverstų imtis priemonių žmonėms apsaugoti.
Įtarimai krinta Oziorsko perdirbimo įmonei vidury miškų. „Rosatom“ aiškina, kad „Majak“ su ruteniu nedirba jau kelerius metus, bet aplinkosaugos organizacijos įtaria, jog incidentas galėjo kilti perdirbant radioaktyvias atliekas arba dėl aplaidumo medžiagas su ruteniu įmetus į krosnį. „Greenpeace“ žada kreiptis į prokuratūrą.
Valdžia ilgai slėpė du rimčiausius branduolinius incidentus „Majak“ įmonėje. Požeminio atliekų konteinerio sprogimas 1957 m. sukėlė radioaktyvų debesį, nuo kurio nukentėjo, to nežinodami, ketvirtis milijono žmonių. Vėliau į upę daug metų buvo verčiamos radioaktyvios atliekos, ir tai pripažinta tik žlugus sovietų valdžiai. Aplinkosaugininkai fiksavo atliekų laidojimą upėje net praėjusiame dešimtmetyje, ir nežino, ar ši praktika nutraukta, kaip skelbia valdžia.
Todėl Lietuvos nerimas dėl naujojo „Rosatom“ objekto prie pat išorinės Europos Sąjungos sienos užvakar atsidūrė dėmesio centre per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, ir Europos Komisijos vadovas paskelbė, kad tai nėra dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos reikalas.
„Seksime tai labai atidžiai. Tai ne klausimas, į kurį galima žiūrėti su nuosaikiu atlaidumu“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris.
„Rosatom“, valstybinė Rusijos monopolija, tikina, kad reaktoriai bus moderniausi pasaulyje ir atitiks visas tarptautines normas.
Lietuva suskaičiavo, kad vien pernai Astrave kilo šeši incidentai. „Rosatom“ ilgai neskelbė, kad vasarą nukrito visas 330 tonų reaktoriaus apvalkalas. Baltarusijos valdžia privertė Rusijos bendrovę pagaminti naują. Pasak jėgainės vadovo, informacinis centras, atidarytas pirmiausia, baimes jau išsklaidė.
„Tai davė rezultatų. Žmonės ėmė adekvačiai suprasti, kad tai rimtas inžinerinis objektas su rimta apsauga“, – kalbėjo Baltarusijos atominės elektrinės generalinis direktorius Michailas Filimonovas.
Kur bus saugomos radioaktyvios atliekos, iki šiol neaišku. Neaišku, ir kas pirks elektrą, kai Lietuva atsisakė, o ir Lenkija žengia žingsnius jungčiai su Baltarusija nukirsti. Bet komerciją ir saugą šiose 10 mlrd. dolerių statybose nustelbia politika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai8
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...
-
Ispanijos premjeras P. Sanchezas dėl įtariamos žmonos korupcijos svarsto atsistatydinti4
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) trečiadienį teigė, kad svarsto galimybę atsistatydinti po to, kai teismas pranešė pradėjęs tyrimą dėl jo žmonos Begonos Gomez (Begonos Gomes), įtariamos korupcija. ...