Quantcast

80-metį minintis Dalai Lama: daugelį ligų galima išgydyti atjauta ir meile

  • Teksto dydis:

Liepos 6 dieną vienas ryškiausių pasaulio dvasinių autoritetų, ilgametis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV mini savo 80 metų jubiliejų. Nors savo gimtadienį pagal tibetiečių kalendorių jis jau paminėjo birželio 21 d. Dharmsaloje, Indijoje, kur yra įsikūrusi didžiausia pasaulyje tibetiečių pabėgėlių bendruomenė, tačiau būtent liepos 6-oji pagal vakarietišką kalendorių yra minima kaip Dalai Lamos gimimo diena.

„Aš gimiau 1935 metų liepos 6 dieną ir buvau pavadintas Lhamo Thondubu. Pažodžiui išvertus, tai reiškia „Troškimus Išpildančią Deivę". Tibetiečių žmonių vardų ir vietovardžių dažniausiai labai spalvingos reikšmės. Kaimelis, kuriame gimiau, vadinosi „Takster" 0 „Riaumojantis Tigras" – taip savo autobiografinėje knygoje rašo Dalai Lama XIV.

Netrukus pagal seną tibetiečių tradiciją jis buvo pripažintas anksčiau mirusiojo Dalai Lamos XIII inkarnacija ir su visa šeima persikėlė gyventi į Tibeto sostinę Lhasą. Būdamas penkerių, jis įšventintas į vienuolius bei oficialiai tapo dvasiniu Tibeto vadovu. Didžiąją laiko dalį jis skyrė mokslams, maldoms bei kasdieniams susitikimams su regentais, kurie priimdavo svarbiausius šaliai sprendimus dalyvaujant jaunajam Dalai Lamai.

Sulaukus vos 14 metų Dalai Lamą ir jo šalį ištiko didžiuliai išbandymai – 1949 m. paskelbusi apie „taikų Tibeto išlaisvinimą", Kinijos liaudies armija palengva ėmė skverbtis į Tibeto teritoriją,o 1950 m. spalio 7 d. atvirai peržengė Tibeto sienas. Nors aštuoni tūkstančiai Tibeto karių narsiai priešinosi, tačiau kinų būriai nesulaikomai žygiavo į priekį ir sustojo tik už 100 kilometrų nuo sostinės Lasos. Reaguodami į tai, Tibeto vyriausybės nariai skubos tvarka tų pačių metų lapkričio 17 d. Dalai Lamą XIV oficialiai paskelbė politiniu Tibeto lyderiu.

„Iškart po ritualo ėmiau vadovauti šešiamilijoninei tautai, kaktomuša susidūrusiai su akivaizdžia karo grėsme. O man tebuvo penkiolika. Neįtikėtina situacija! Liko tik pareiga išgelbėti šalį iš nelaimės, jei tik tai apskritai įmanoma", – taip savo autobiografijoje dramatiškas praeities dienas vėliau prisimins Dalai Lama.

1951 metais kinų armija įžengė į sostinę Lasą bei Centrinį Tibetą. Netrukus Kinijos komunistų partija pradėjo pertvarkyti rytines Tibeto provincijas: jos buvo prijungtos prie įvairių Kinijos regionų. Dėl Tibete vykdomos žemių kolektyvizacijos bei priverstinės būtinybės išlaikyti kinų kariuomenę šalyje kilo badas, o tibetiečiai vis dažniau savo nepasitenkinimą okupacine kinų veikla reiškė maištais. Apogėjus pasiektas 1959 metų pavasarį – sostinėje Lasoje bei aplinkiniuose regionuose prasidėjo nacionalinis tibetiečių sukilimas, kuris kinų armijos buvo žiauriai numalšintas. Sukilimo išvakarėse, tikėdamasis išvengti žudynių, Dalai Lama, persirengęs pasauliečio drabužiais, drauge su maždaug 300 asmenų grupe slapta persikėlė į Indiją, kur paprašė politinio prieglobsčio.

1960 m. Indijos vyriausybė tibetiečių pabėgėliams Šiaurės Indijos regione visam laikui išskyrė nedidelį žemės plotą aplink mažą Dharamsalos miestelį. Ilgainiui čia įsikūrė Dalai Lama XIV, Tibeto vyriausybė tremtyje bei tūkstančiai tibetiečių pabėgėlių, kasmet plūstančių iš okupuotos tėvynės. Vien per ne pilnus metus nuo 1959 m. kovo iki 1960-ųjų pradžios paskui Dalai Lamą į Indiją atvyko apie 80 tūkst. tibetiečių.

Apie siaubingus įvykius Tibete pasaulis sužinojo iš dviejų išsamių Tarptautinės teisininkų komisijos ataskaitų. Šiuose dokumentuose konstatuojama, kad kinai šiurkščiai pažeidė pagrindines žmogaus teises Tibete: tibetiečiai buvo žudomi tūkstančiais vien todėl, kad gynė savo teisę gyventi laikantis kultūros ir religijos tradicijų. Be to, komisija pabrėžė, kad kinai vykdė genocidą: jie žudė tibetiečius, norėdami sunaikinti Tibeto religiją, ir į Kiniją išvežė tūkstančius vaikų.

Pirmąjį tremties dešimtmetį Dalai Lama XIV ne kartą kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, prašydamas imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant Tibeto klausimą. 1959 (vėliau dar du kartus 1961 ir 1965 metais) JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje ragino Kiniją nustoti pažeidinėti žmogaus teises bei gerbti istorinę Tibeto autonomiją. Nepaisant to, tibetiečių situacija Tibete vis prastėjo: sunaikinta daug istorinių paminklų, vienuolynų bei šventyklų, dauguma vienuolių nužudyti, įkalinti ar priversti tapti pasauliečiais, į Tibetą masiškai perkeliami etniniai kinai - haniai, kurie ilgainiui šalyje ėmė sudaryti didžiąją dalį gyventojų.

Nuo 1967 m. Dalai Lama XIV pradėjo savo keliones po visą pasaulį, skelbdamas nesmurtinio pasipriešinimo kelią, mokydamas atjautos bei kelio į laimę. Jo dvasinį autoritetą liudija daugiau nei pusšimtis knygų apie Tibeto budizmą bei dvasingumo kelią, nuolatos visame pasaulyje rengiami susitikimai, kuriuose tarp garbingiausių svečių yra ir jis - paprastas budistų vienuolis ir paprastas žmogus - taip apie save dažnai sako Dalai Lama. 1989 m. gruodžio 10 d. „Už nesmurtinės kovos propagavimą dėl Tibeto išsilaisvinimo, taikingą filosofiją, kuri remiasi didžia pagarba viskam, kas gyva, ir pasaulinės atsakomybės, apimančios žmoniją ir gamtą, koncepciją" Dalai Lama XIV apdovanotas Nobelio Taikos premija.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1990 m. balandžio 4 d. Dalai Lama XIV atsiuntė sveikinimo telegramą visai lietuvių tautai, o 1991-aisiais įvyko pirmasis šio dvasininko vizitas mūsų šalyje. Tai buvo vienas pirmųjų oficialių užsienio šalies vadovų vizitų Lietuvoje. Po dešimtmečio, 2001-aisiais, Dalai Lama XIV antrą kartą aplankė Lietuvą, o dar po 12 metų, 2013-aisiais, sulaukėme ir trečiojo jo vizito.

2011 m. kovo mėn. Dalai Lama XIV atsisakė politinio Tibeto vadovo pareigų. Rugpjūčio mėnesį, po įvykusių demokratinių rinkimų, Tibeto vyriausybės tremtyje vadovu prisaikdintas Harvardo universiteto (JAV) absolventas Lobsang Sangay.

Nepaisydamas savo garbaus amžiaus, Dalai Lama XIV ir šiandien daug keliauja po pasaulį, skleisdamas atjautą bei nešdamas taikos žinią. „Pirmasis mano, kaip žmogaus, gyvenimo siekis - skatinti žmogiškąsias vertybes ir taurumą, kurie būtini laimingam žmogaus, šeimos ir bendruomenės gyvenimui. Man atrodo, kad mūsų laikais šios vidinės savybės nepakankamai ugdomos, todėl jas puoselėti - mano svarbiausias tikslas", – teigia Dalai Lama XIV.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių