Artėjant rinkimams Seime uždera vis daugiau populizmo tvaiko pritvinkusių pasiūlymų. Nė vienas plenarinis posėdis dabar neapsieina be tokių klausimų svarstymo.

Štai ir šiandien Seimui turėtų būti teikiamas pagarsėjusių politinių populistų parengtas Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas.

Galbūt Seimo narių daugumai pakaks sveiko proto atmesti šį demokratinei ir teisinei šalies sistemai labai pavojingą projektą, neatitinkantį ne tik Lietuvos Konstitucijos, bet ir Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimų.

Tačiau toli gražu ne visada pasiteisina viltys, kad rinkimų išvakarėse politikams pakaks to sveiko proto. Lietuvoje greičiau atvirkščiai – medžiodami rinkėjų balsus politiniai veikėjai surengia tikrą populizmo puotą, nepaiso nei demokratijos reikalavimų, nei teisės, pametę galvas stengiasi įgyvendinti tik tai, ką siūlo triukšmingi rėksniai.

Ypatingojo prokuroro įstatymą pasiūlė priimti tokie, švelniai pasakius, prieštaringai vertinami Seimo nariai kaip Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka ir Aurelija Stancikienė. Bet ką šalia šių su teisės reikalavimų paisymu jau senokai susipykusių, populizmo trimitus intensyviai pučiančių politikų veikia dar beveik pusšimtis parlamentarų, parėmusių parengtąjį projektą?

Įstatyme numatyti dalykai, grindžiantys tiesų kelią politiniam susidorojimui ir teisiniam nihilizmui – Seime susiformavusios daugumos valia paskirti ypatinguosius prokurorus, kurie atliktų ypatingus tyrimus „rezonansinėse bylose“. Toks ypatingasis prokuroras taptų specialiu pareigūnu, pagal savo įgaliojimus faktiškai būtų prilygintas pačiam generaliniam prokurorui ir netgi teismui. Ypatingus tyrimus atliekantis pareigūnas turėtų ypač plačias galias, įskaitant ir teisę apžiūrėti bet kurį, tad ir privatų, objektą, atvykti į bet kurią privačią įstaigą ir reikalauti susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija.

Įsivaizduokite – esate opozicinės partijos narys ir vadovaujate kokiai nors privačiai įmonei. Vieną negražią dieną kerštinga valdančioji dauguma nusprendžia, kad jūsų opozicinė partija yra bloga ir ja reikia atsikratyti, todėl paskiriamas ypatingasis prokuroras, jam suteikiami ypatingi įgaliojimai įsiveržti į jūsų įmonę, sutrikdyti jos darbą, pasiimti visus dokumentus, jus suimti ir imtis kitokių teisiškai bjaurių priemonių.

Ne veltui Seimo Teisės departamentas, Europos teisės departamentas, netgi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pareiškė, kad Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas akivaizdžiai kertasi su Konstitucija. „Pagal ją prokuroras nevykdo teisingumo; teisingumas taip pat nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo etape. Teisingumo vykdymas – teismų funkcija. Jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos“, – rašoma griežtoje teisininkų išvadoje.

Jie atkreipia dėmesį, kad Ypatingojo prokuroro įstatymu kėsinamasi perimti teismų įgaliojimus. Maža to, šis projektas kelia klausimų dėl atitikties Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamai asmens teisei į privatumą.

Būtų pagirtinas Seimo ar atskirų jo narių noras tobulinti Lietuvoje veikiančią teisėsaugos sistemą. Tačiau tai vargu ar galima daryti antikonstitucinėmis, neteisinėmis priemonėmis. Nes neteisė negimdo teisės.

Nuo to, kad bus įtvirtintas ypatingojo prokuroro institutas, Lietuvoje tikrai neatsiras daugiau teisingumo. Veikiau atvirkščiai.

Jeigu Seimas nepatenkintas generalinio prokuroro ar teisėjų darbu, jis turi tam tikrų svertų, kad būtų pakeisti ar net patraukti atsakomybėn asmenys, užimantys šiuos postus. Bet tikrai negarbinga ir neteisinga XXI a. imtis viduramžių inkvizicijos laikus primenančių veiksmų. Tokių kaip diktatoriškus įgaliojimus turinčių ypatingųjų prokurorų paskyrimas.