Sakoma: kiek žmonių – tiek nuomonių. Pakoreguokim: kiek visuomenės nuomonės apklausų bendrovių – tiek skirtingų partinių reitingų. Ir nebežinai, žmogau, kuriuo iš tų reitingų tikėti. Kuris iš jų parodo tikrąsias tendencijas, ko laukti iš politinės ateities?

Ši neapibrėžtumo taisyklė ypač pasimato prieš artėjančius Seimo rinkimus. Kad ir kiek skelbiama apklausų rezultatų, visi kažkodėl skirtingi.

Klausimas visose apklausose užduodamas vienas ir tas pats: „Už kokią partiją balsuotumėte per Seimo rinkimus, jeigu jie vyktų artimiausią sekmadienį?“ Klausimas tas pats, apklausiamų žmonių skaičius maždaug vienodas, bet rezultatai skiriasi iš esmės. Stebuklai, ne kitaip.

O paskui sociologai dar nori, kad jais pasitikėtų. Kaip gali pasitikėti, kai nesutapimai jų apklausose akivaizdūs? Tūlas pilietis, išvydęs tuos nesutapimus, galvoja paprastai: „Aha, vadinasi, sociologinės apklausos paperkamos, vadinasi, kas daugiau moka, tas ir muziką užsako...“

Štai ir šiomis dienomis paskelbtos kelios nuomonių apklausos parodė visiškai skirtingus rezultatus. Remiantis viena apklausa, Seimo rinkimus laimėtų opoziciniai socialdemokratai, remiantis kita – irgi opozicinė Darbo partija. Šiose apklausose dėl trečios vietos kovoja valdantieji konservatoriai bei opozicinė Tvarkos ir teisingumo partija.

O dar viena apklausa, atlikta, beje, faktiškai tomis pačiomis dienomis kaip ir minėtos pirmos dvi, staiga atskleidė neįtikimą rezultatą – su socialdemokratais dėl pirmos vietos rinkimuose esą kovotų konservatoriai, o Artūro Zuoko „Sąjunga TAIP“ aplenktų netgi Tvarkos ir teisingumo partiją, ką jau ir kalbėti apie liberalus.

Dar gal būtų nieko, jeigu partijų reitingų lyderiai visose apklausose būtų skirtingi, bet balsų skirtumas būtų nedidelis. Tai juk ne! Vienoje apklausoje pirmauja socialdemokratai, surinkę 18 proc. balsų, kitoje – Darbo partija, turinti 15 proc. rinkėjų palankumą, o trečioje – išvis netikėtumas – laimi konservatoriai su beveik 9 proc.

Tai kuri gi iš šių apklausų atitinka šalies politines realijas?

Ir nereikia sakyti, kad politiniai reitingai visiškai nesvarbūs, tėra tik pramoga, opiumas liaudžiai. Neva paprognozuosim, pasižaisim, o realybę vis tiek parodys tik rinkimai.

Anaiptol! Sociologų išvadas akylai stebi ne tik politikai ir politologai. Jie svarbūs ir užsienio kreditoriams, kurie, analizuodami, kiek Lietuva stabili, kokios jos vystymosi perspektyvos, nustato, už kokias palūkanas ateityje jai bus skolinamos lėšos biudžeto skylėms dengti. Jeigu kreditorius mato, kad sociologinės apklausos rodo niūrokas arba neaiškias politines perspektyvas, palūkanos keliamos. Jeigu politikos horizontuose matomas stabilumas arba skaidrumas, palūkanos gali mažėti.

Kai sociologinių tyrimų rezultatai taip smarkiai varijuoja, reiškia, kad politinio aiškumo mažai ir galima tikėtis visokiausių perturbacijų. Atitinkamai – mažesnio kreditorių pasitikėjimo.

Žodžiu, dabartinis Lietuvos sociologinių rezultatų neapibrėžtumas tikrai neprisideda prie skalsesnio valstybės gyvenimo.

Anksčiau sociologai buvo lyginami su sinoptikais. Ir vieni, ir kiti dažnai klysdavo. Kartais labai smarkiai. Bet per pastaruosius keliolika metų dėl technologijų šuolio Vakarų meteorologai ir visuomenės nuomonės apklausų rengėjai tapo labai profesionalūs, beveik neklystantys.

Lietuvoje pažangą, regis, padarė tik sinoptikai. Jų prognozės kur kas tikslesnės nei būdavo kadaise. Meteorologais Lietuvoje jau galima pasitikėti.

O sociologais? Progreso šioje srityje, atrodo, dar nėra daug, chaoso nestokojama.

Turbūt dar reikės gerokai palaukti, kol vieną gražią dieną galėsime sau ir kitiems pasakyti – pasitikiu sociologais, nes jų pateikiamos prognozės jau labai arti tiesos.