Quantcast

Apie senovinius žvejybos burtus

Birželio 27-oji diena kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip tarptautinė žvejų šventė. Tad apie ką gi kalbėti, jei ne apie tradicinius žvejybos papročius...

Vasarvidį gamtai pasiekus, prasideda atostogų metas. Dažnam jos neįsivaizduojamos be meškerės rankoje. Žvejyba – tai buvimas gamtoje, taip pat gerokas azartas, o ir laimikis, kartais ne tik katinui.... Kaip verslas žvejyba yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių.

Antikos laikais buvo manoma, kad graikų žvejus ir jūrininkus globoja vandenų dievas Poseidonas. Romėnų kariškoms triremoms jūrų kautynėse padėdavęs Neptūnas. Krikščionybės laikais su vandenimis savo likimus susiejusių žmonių dangiškoji globa buvo pavesta  apaštalui Petrui,  taip pat šv. Klemensui, Mykolui archangelui ir  šv. Mikalojui. Tarptautinė žvejų diena švenčiama nuo 1985 m., taip nutarus Romoje vykusioje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje.        

O ką rašo istoriografiniai šaltiniai apie tolimų mūsų protėvių vandenų dievus bei ritualus, skirtus užsitarnauti jų palankumą – žūklės sėkmę? Jūros, marių stichijos dievybe laikytas Bangpūtys, vadintas dar ir Vėjopačiu. Prūsiškuose šaltiniuose minimas dievas Bardaitis arba Gardaitis. Šis barzdočius globojąs laivininkus. Pasak XVI a. istorijos šaltinio „Sūduvių knygelės“, Bardaičiui būdavo aukojamos žuvys. Žvejai susirinkdavo kluone, ant šiaudų kūlio sudėdavo išvirtas žuvis, tada  išklausydavo senojo vaidilos patarimų, kurią dieną ir kur žvejoti. Toje pačioje knygelėje dar įvardyti vandenų dievai Patrimpas ir Autrimpas; pirmasis – tekančių vandenų, antrasis – didelių ežerų.

Kitados žvejyba mūsų nelabai dosnios gamtos krašte buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Bet žvejo sėkmė tokia permaininga… Tad ar verta stebėtis, kad būta įvairiausių tikėjimų, burtų, prietarų, skirtų pelnyti vandenų valdovo malonę. Kai kas iš to išliko ir etninės kultūros aruoduose. Štai kaip pamario žvejai švęsdavo Jonines; ypač iškilmingai tai vykdavo Rusnės saloje. Išvakarėse iš rąstų padarydavo didelės gubos formos laužą, kuris būdavo sukraunamas senoje valtyje ar ant tam skirto plausto. Kad geriau degtų, rąstus prieš tai gerai išsmaluodavo, apraišiodavo sausomis nendrėmis. Naktį pagal nusistovėjusias tradicijas laužą uždegdavo pats seniausias gyvenvietės žvejys. Krante ant aukštų stiebų būdavo iškeliamos statinės nuo dervos.  Uždegus jas, sakydavo – „raganas iškūrenam“. Laužai liepsnodavę visoje Nemuno žemupio ir Kuršmarių priekrantėje, prie kiekvienos gyvenvietės ir žvejų uostelio. Įspūdingas reginys! Per Jonines niekas neplaukdavo žvejoti, pavakare vaišindavosi žuviene, lukštendavo vėžius, o jaunimas šokdavo ir dainuodavo per visą naktį.

Anksčiau žvejai taip pat švęsdavo žuvų neršto pradžią ir pabaigą; šventė vykdavo ant marių kranto. Senieji Šventosios žvejai  prisimena, kad žūklės sezono pradžia būdavo pažymima „jūros magaryčiomis“. Tai dar beveik žiemos metu vykdavę įgulos susitikimai su laivo šeimininku. Žvejams būdingos šventės elementų turėjo garsiosios Jurginės Palangoje. Kad žvejyba būtų sėkminga, į koplytėlę ant Birutės kalno žvejai nunešdavo rūkytų žuvų ar pinigų. Tai darydavo ir per švenčiausiosios Trejybės bei šv. Roko atlaidus.

Panemunių gyventojai kaimuose tarp Jurbarko ir Smalininkų švęsdavo žiobrines. Tam tinkami  du laiko tarpsniai: pirmasis – pavasarį iki gegužės pradžios, antrasis prasideda liepos 1 d. ir tęsiasi net iki rugsėjo vidurio. Žiobrinių įdomumą sudaro žuvų kepimas ant karklo iešmelių, susmeigtų aplink laužą.

Įdomių būta naujo laivo krikštynų. Nuleidus į vandenį vainikais ir šermukšnio šakelėmis išpuoštą kurėną, į laivagalį, mesdavo svogūną. Tada ant valties pirmagalio šone savininkas įrašydavo savo vardą. Vaišėms valgydavo žalias druska, pipirais ir svogūnais pagardintas žuvis. Vėliau atėjo paprotys į naujai pastatyto laivo bortą daužti šampano ar vyno butelį. Tai turėdavo atlikti žvejo pati arba visų gerbiama kaimo moteris.

Žvejybos kasdienybė taip pat būdavo apipinta prietarais bei savitais papročiais. Štai ruošiantis į ežerą ar marias plaukti, žvejo žmona po slenksčiu padėdavo tris pagalius, o jam išeinant pamėtėdavo juos įkandin – kad sėkmė lydėtų. Kol žvejys negrįš, pirkios nešluodavo, antraip tinklai paliks kaip iššluoti. Žūklės dieną nieko neskolindavo kaimynams. Iki nueis prie valties, žvejys stengdavosi nesusitikti moters. Žūklėje niekas nedrįsdavo dėvėti zuikinės kepurės ir kalboje zuikį minėti – žuvys pabėgsiančios kaip tas ilgaausis. Taip pat ir apie lokį užsiminti nedera – tinklus kerplėšos sudraskys. Jei pirmu metimu ištraukdavo tinkle varlę ar vėžį, žūklė būsianti visai nesėkminga. Gal ir tą tinklą teks persiūti... O pirmą pagautą žuvelę paspjaudydavo triskart – tolimesnei sėkmei.

Tinklus megzdavo mėnulio pilnatyje, o žiemą – gausiai sningant. Naują apsmilkydavo šventintom žolelėmis arba kokiu puodkėliu skuduru, net skruzdėlyno šapais, samanomis iš seno namo tarpusienojų. Meškerykotį, sakydavo, reikia pasidaryti iš medžio, augančio šalia skruzdėlyno. Išdrožtą meškerę vakare padėdavo po pirties slenksčiu, kad nuogaliai peržengtų bėgdami į ežerą atsivėsinti, ir paimdavo ją tik po vidurnakčio. Telydi žvejus sėkmė!

O ši birželio 27-oji diena turi ir liūdną sukaktį: prieš 154-erius metus įvykdyta mirties bausmė liepsningam patriotui, Lietuvos sukilėlių vadui karininkui Zigmantui Sierakauskui, pakariant jį turgavietėje Lukiškių aikštėje.

Gerbiami klausytojai bus girdėję apie šiuo metu archeologų atliekamus Gedimino kalno aikštelės tyrinėjimus. Ir apie ten jau surastus 1863-iųjų metų sukilėlių palaikus. Tad visuomenės balsas būtų labai svarbus, sprendžiant Lukiškių aikštės kaip istorinės atminties vietos sutvarkymą. Ar Vytis, žinomas kaip bajorų valstybės simbolis nuo didžiųjų kunigaikščių laikų, šioje vietoje adekvačiai išreikštų tautos kovų ir kančių už laisvę atmintį? Svarstytinas klausimas…

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    6
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių