Štai lietuviai, nors skausmingai, tačiau jau bando pripažinti, kad holokauste dalyvavo, žydus konvojavo, saugojo ar šaudė ir lietuviai, mūsiškiai. Žydai vis dažniau lietuvius pavadina nebe žydšaudžių tauta. Iš pradžių labai atsargiai žiūrėję į šalį, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais išžudytas bene didžiausias žydų tautybės gyventojų procentas (daugiau nei 90 proc.), dabar vis daugiau žydų nori čia sugrįžti. Vieni – ieškodami trūkstamų giminės medžio mozaikos detalių; kiti – norėdami susigrąžinti arba gauti pilietybę ir galbūt net persikelti gyventi. Siekdami pilietybės, litvakai arba jų vaikai iki šiol susidurdavo su teisiniais užkardais. Pakeitus įstatymo nuostatas, pilietybę gauti lengviau.

Gausėja ir menininkų, į kolektyvinę atmintį siekiančių įrašyti iki holokausto buvusios didžiausios etninės grupės atstovo portretą. Daugėja pastangų suvokti tai, ko netekome, prisiimti už tai atsakomybę, išgyventi skausmą. Kaip, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pasakė Virginijus Savukynas: jei neskauda širdies dėl Panerių žudynių (kur sušaudyti tūkstančiai žydų), kaip gali skaudėti širdį dėl Rainių (kur nukankinti netoli šimto lietuvių)? Juk ir ten, ir ten žudyti Lietuvos gyventojai, galbūt net kaimynai.

Deja, su kiekvienu Anapilin iškeliaujančiu litvaku trūkinėja simbolinės jungtys, siejančios Lietuvą ir Izraelį, Lietuvą ir bet kur pasaulyje gyvenančius žydus. Viena tokių grandžių nutrūko prieš porą dienų, mirus buvusiam Izraelio lyderiui, Nobelio premijos laureatui, taikos su Palestina strategui, save litvaku vadinusiam Shimonui Peresui. Kad šios nematomos jungtys egzistuotų, nereikėjo dėti jokių pastangų – jos egzistavo savaime. Dabar, kad jos atsirastų, reikės pasistengti.

Čia galima būtų dėti tašką, tačiau atmintyje kirba išgyvenimai, kuriais pasidalijo draugė: ji buvo smarkiai sutrikusi, kai sužinojo, kad giminėje būta žydiškų šaknų. Reikėjo ne tik permąstyti savąjį identitetą, bet ir prisipažinti sau, kad iki tol turėjo antisemitinių nuostatų. O savęs juk nepradėsi neapkęsti, kaip sakė bičiulė. Nejaugi kiekvienam iš mūsų reikėtų sužinoti panašią žinią, kad permąstytume savo vidines nuostatas?