- Edwardas Lucasas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vladimirui Putinui grasinant Vakarams naujomis ginklavimosi varžybomis užlieja prisiminimai apie 9-ąjį dešimtmetį. Anuomet SSRS būgštavo dėl JAV planų dislokuoti Vakarų Europoje branduoliniais užtaisais apginkluotas sparnuotąsias ir „Pershing“ raketas, siekiant sukurti įtikinamą atgrasymo veiksnį. Sovietų remiamas „taikos judėjimas“ sulaukė didžiulės sėkmės Vakarų Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.
Panaši, tik keliais metais anksčiau – 8-ojo dešimtmečio pabaigoje – surengta kampanija įtikino JAV nedislokuoti „neutroninių bombų“. Šie išties naudingi ginklai būtų galėję sustabdyti sovietų tankų įsiveržimą, nepaversdami Vakarų Vokietijos radioaktyvia dykyne. Tačiau sovietų propagandos mašina meistriškai juos pavaizdavo kaip „kapitalistines bombas“, nes jos žudo žmones nepakenkdamos turtui.
Jimmy Carterio administracija nusileido dėl neutroninių bombų. Ronaldas Reaganas neatlyžo dėl vidutinio nuotolio raketų. Galiausiai SSRS sutiko išvežti savo pačios raketas SS-20 iš Rytų Europos pagal 1987 m. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį. Abi pusės sunaikino savo vidutinio nuotolio raketas. Visi (išskyrus ginklų gamintojus) dėl to pasijuto geriau.
Galingas Rusijos ginklas yra žiniasklaidos antraštės
Dabar INF sutartis turi nedaug draugų. Rusija ją pažeidė susikurdama naują nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą. Be to, Kremlius skundėsi, kad Rumunijoje ir Lenkijoje įrengtos Amerikos sistemos, skirtos apsisaugoti nuo balistinių raketų, galėtų būti pritaikytos leisti naujoms, INF sutartį pažeidžiančioms JAV raketoms, keliančioms grėsmę Rusijai. JAV, susirūpinusios dėl Kinijos, savo ruožtu nervinasi dėl šiuo susitarimu numatytų apribojimų.
Kaip ir Leonidas Brežnevas, Vladimiras Putinas nuoširdžiai nemėgsta minties, kad Europoje gali būti dislokuota naujų JAV raketų. Jis rūsčiai perspėja dėl atsakomųjų žingsnių.
Vis tik jis – ne kvailys. Jis žino, kad Rusija – ne Sovietų Sąjunga. Ji prilygsta Jungtinėms Valstijoms tik pagal savo apokalipsinį arsenalą – didžiuosius, „strateginius“ branduolinius ginklus. Visais kitais atžvilgiais jos kariuomenės pajėgumai menki. Rusijos plačiai reklamuojamos naujos hipergarsinės raketos ir povandeniniai dronai artimesni mokslinei fantastikai, o ne karybai.
Iš tikrųjų galingas Rusijos ginklas yra žiniasklaidos antraštės. Grasindama naujomis ginklavimosi varžybomis ji pasiekia du tikslus.
Pirmasis – susilpninti Europos palaikymą NATO. Vakarų europiečiai lengvai užmiršta, kad amerikiečiai juos išgelbėjo nuo komunizmo ir pastūmėjo Blogio imperiją į susinaikinimą. Daugelis jų – pacifistai iš prigimties. Dėl Putino žvanginimo ginklais daugelis prancūzų, vokiečių, italų ir kitų pradeda norėti, kad amerikiečiai susirinktų savo branduolinį skėtį ir keliautų namo.
Kita pono Putino plano dalis – kurstyti amerikiečių nepasitenkinimą Šiaurės Atlanto aljansu. Jeigu Rusija grasins Jungtinėms Valstijoms dėl jų pastangų ginti Europą, daugelis amerikiečių susimąstys, kodėl jų šalis prisiima šią riziką. Jie jau pavargę nuo savo šykščių sąjungininkų, skiriančių labai mažai lėšų, bet labai daug niurzgančių.
Iš tikrųjų transatlantinis aljansas yra grindžiamas tiek principais, tiek savais interesais. JAV užsienio politika geriausiai veikia sąjungininkų atžvilgiu, o europiečiai, nepaisant visų jų trūkumų, daugeliu atveju yra pravartūs. Tačiau šie argumentai, kad ir kaip gerai patvirtinti istorijos, dabartinei administracijai atrodo esantys mažiau paveikūs.
Tuo metu sąjungininkų manevrų laisvė ribota. Jie neabejotinai turėtų viltis, kad Donaldo Trumpo administracija pradės rimtas derybas su Rusija ir Kinija dėl kovinių galvučių, raketų, „karštųjų linijų“ ir kosminių ginklų. Branduolinis atgrasymas iš tiesų palaiko taiką, bet tik tuo atveju, jeigu atsitiktinumų ir nesusipratimų tikimybė kiek įmanoma sumažinama.
Tačiau NATO sąjungininkai taip pat turėtų suvokti, kad jų atgrasomieji pajėgumai visiškai priklausomi nuo Amerikos strateginių branduolinių ginklų. Jeigu ponas Putinas nukreips savo žaisliukus į Europą, europiečiams prireiks atsako priemonių, ir geriausiai tokių, kurios pasaulį padarytų saugesnį, o ne pavojingesnį.
Vieną iš galimybių galėtų suteikti nebranduoliniai labai tiksliai nutaikomi ginklai, tokie kaip sunkiai susekamos sparnuotosios raketos JASSM (Lenkija jau perka jas iš JAV). Kita galimybė – stiprinti nekarines atgrasymo priemones, pavyzdžiui, išnaudojant Rusijos didžiulę priklausomybę nuo Vakarų. „Mes laikom jūsų pinigus; jeigu norit juos atgauti – atsitraukite!“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas2
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Asmeninės Velykos
Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...
-
Desalomėjizacija – būtina18
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės3
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...