Quantcast

Turėti tiek, kiek pakanka

Šiemet prieš mūsų akis visuotiniame Lietuvos kultūros politikos pasaulyje – po lygiai padalyta kultūra didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Skambios frazės žada, kad naujai sukurtas ir paleistas į gyvenimą modelis orientuosis būtent į tolygią kultūros raidą. Tad praretinsime kultūros pumpurus ir pumpurėlius iš suklestėjusio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kultūros medžio ir juos visus it daigelius susodinsime regionuose, kurie taip pat, tikėkimės, sužaliuos, sugeltonuos ir kultūriškai apraizgys bei  išsikeros periferijose.

Rodos, magiškieji burtažodžiai ir prioritetai regionuose nesuveikė, todėl pereiname prie plano B ir šįkart mėginsime atakuoti / kurti / puoselėti kultūrą urmu. Galbūt pavyks ir mes prikursime daugybę monmartrų, o antrepreneriai ir kultūros industrijų atstovai atras kelią, tarkim, į Balbieriškį? Visko gali būti ir visko turbūt neabejotinai jau ir yra. Išties periferija paprastai džiugina nuostabia gamta, tačiau ne visada žmogiškoji ir neatsiejamai kultūrinė veikla analogiškai atima amą.

Vis dėlto, sklandant tiems patiems prioritetų vėjams, juos keičiant į tolygios kultūrinės raidos brizą, vis dar egzistuoja projektai, buriantys bendruomenę ne vienus metus. Beje, turbūt irgi išgyvenantys ir genami dar tos prioritetų regionuose bangos ir finansuotini būtent iš Lietuvos kultūros tarybos biudžeto. Projektai, niekaip madingai neatsibostantys ar pavargstantys, nublankstantys ar dingstantys tolygios plėtros raizgalynėje, bet, tikėtina, netgi brandžiai papildantys paslaptingąjį kultūros lauką ir pasipildantys patys.

Na, o kartojami veiksmai gali tapti įpročiais, ritualais arba savosios būties dalimi. Projektą "Kūrybinės dirbtuvės: Mozaikos tiltas" ir jo kūrėjų Konstantino ir Daivos Klimavičių darbą vienaip ar kitaip matau ir stebiu nuo jų "statybos" pradžios. Pati minimaliai prisiliečiu antrą kartą, o bendruomenė, kurią tiltai sujungė, rodos, puikiai gyvuoja ir klesti, negalvodama, ar atitinka vienokį ar kitokį prioritetą. Tad savotišku ritualu tampa mėginimas vasarą nužymėti mozaikos šukėmis. Rodos, prireikė tik (o gal net?) trejų metų ir mozaikos gerbėjai Lietuvoje po truputį susiburia po vienu "Kultūros kiemo" stogu.

Tad ritualas gimsta ir tęsiasi, o visi tiltai vienaip ar kitaip, vienu ar kitu būdu, tačiau galų gale nuveda į kelią. Stebėdami, kaip vietos bendruomenių gyvenimą ir bendradarbiavimą, it mozaikos šukes, VšĮ "Kultūros kiemo" vykdomas tęstinis "Mozaikos tiltų" projektas sujungia į bendrą kūrybinę visumą Utenos, Kauno, Jurbarko, Zarasų, Šventosios, Kintų, Kražių, Juodkrantės, Rokiškio atstovus. Šiais metais projekto organizatoriai nusprendė, kad tik tiltų nebeužtenka. Reikia pradėti tiesti kelius ir žengti žingsnį kūrybinio ir teorinio profesionalumo, o gal labiau derėtų sakyti – brandumo link.

2018 m. Šventojoje įvyko projektas – "Mozaikos simpoziumas "Tiltai sujungia", kurio idėja – sukviesti po du tris asmenis, buvusių projektų dalyvius, jau susipažinusius su mozaikos kūrimo technika, iš visų devynių organizacijų, kuriose 2016–2017 m. buvo vykdomas projektas "Kūrybinės dirbtuvės: Mozaikos tiltas". Simpoziumo metu organizuotos kūrybines dirbtuves su menininku / vadovu K.Klimavičiumi priešakyje, kuriose pristatytas dar vienas mozaikos kūrimo būdas, kai  mozaika klijuojama ant tinklelio. Dalyvių grupė, įsisavindama pristatytą mozaikos techniką, kūrė bendrą darbą "Mozaikos taką", kiekvienas dalyvis dekoravo atskirą tako segmentą. Dirbtuvių pabaigoje iš atskirų 25 segmentų gimė bendras mozaikos takas, surengta paroda-pristatymas vietos bendruomenei.

Be visų praktinių užsiėmimų vyko paskaita "Mozaika ir modernizmas" ir susitikimas su menininke, dalininke vitražininke Rasa Grybaite ir išklausyta jos paskaita "Vitražo istorija". Tad teorija ir praktika nugulė Šventojoje, takas papuošė Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos kiemą ir kartu tapo tarsi simboline dovana praėjusioms, esamoms ir ateinančioms kartoms, minint mokyklos 80-mečio jubiliejų. O apie vitražo ir mozaikos istoriją teorinių žinių prisipildėme turbūt daugiau nei kad aš menotyros studijų metais.

Tiltai sujungia, o keliai visada kažkur veda. Kartais į Romą, Vilnių, Kauną, Paryžių, Čikagą ar Niujorką. Šįkart, gal tiltams sujungus, keliai apraizgys pradžioje kad ir Lietuvą. Iš mozaikų, it iš asmeninių pasakojimų, patirčių, atpažinimų ir atradimų dėliojant bendrą istoriją drauge. Buvimą kultūroje ir su kultūra. Gal banaliai keičiant pasaulį, o gal tiesiog atrandant gebėjimą pažinti vienas kitą. Ir senekiškai turėti NET tiek, kiek pakanka. O jei visi turėsime po tą pakankamą kultūros gabalėlį savo bute, mieste, kaime, troboje, lauke, miške ar pievoje, ateityje gal  sudėliosime ir visuotinę kultūros mozaiką. O mintyse tesisuka praėjusiais metais rašyta mintis, kad vis dėlto norisi tikėti, kad ateis tas laikas, kai visi miestai, miesteliai ir kaimai virs savosiomis kultūros sostinėmis. Tebelaukime. O kiti kol lauks, gal ims ir nuties dar vieną kelią.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Baltojo putino drobulė
    Baltojo putino drobulė

    Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    3
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
Daugiau straipsnių