Quantcast

Trojos arklys iš Vakarų

Vasaros pabaigoje čionykščiai melomanai tapo nejaukaus incidento dalyviais. Ilgai lauktas vieno "Pink Floyd" lyderių George‘o Rogerio Waterso koncertas (1943) tapo smulkiu skandalu ir šiek tiek apkartino geros muzikos besitikėjusių klausytojų vakarą.

Koncerto metu buvęs "Pink Floyd" dainininkas, bosistas, kompozitorius ir tekstų autorius su jam būdingu idėjinio bolševiko užsidegimu skandavo kairiąją agitaciją, o po renginio paleido keletą verbalinių ekskrementų apie tai, kad Rusija ir jos 110-ies asmenų režimas, valdantis 35 proc. viso Rusijos turto (palyginimui: JAV tiek turto valdo daugiau nei 3 mln. asmenų), neteisingai puolami, kad Krymas priklauso Rusijai (visiškai nesvarbu, kam, remiantis istoriniu teisingumu, turi priklausyti Krymas, mat pusiasalio okupacijos klausimas – principo reikalas, jeigu bus leista užlipti ant galvos vieną kartą, Kremlius tą padarys ir daugiau sykių) ir t. t.

Vietinė penktoji kolona džiaugėsi įsigijusi naują "draugą", o čionykštėje spaudoje šis nutikimas buvo trumpai aprašinėjamas su fariziejišku įniršiu, neskiriant visai šitai istorijai detalesnės analizės. Yra keli kertiniai momentai, kuriuos svarbu suvokti, norint iššifruoti R.Waterso elgesį, pažiūras, pareiškimus bei jų vaidmenį informaciniame kare.

Visų pirma, ponas R.Watersas nepasakė ir nepadarė nieko naujo, ko nebūtų buvę galima iš jo tikėtis. Būtų buvę daug keisčiau, jeigu jis tuo klausimu nieko nebūtų sakęs arba pagyręs NATO ir JAV. Jis visada buvo sotus idėjinis Vakarų marksistas. Galima netgi sakyti, kad R.Watersas, kaip ir Oliveris Stone‘as (1946), uždirba iš savo pažiūrų didžiulius pinigus, mat politika visada užėmė svarbią vietą "Pink Floyd" kūryboje.

Jeigu manote, kad negalima painioti meno su politika, verta paskaityti interviu su R.Watersu arba pažiūrėti dokumentinius filmus, skirtus grupei ar kuriam nors konkrečiam "Pink Floyd" albumui (pvz., filmą iš "Classic Albums" serijos, skirtą "The Dark Side of the Moon").

Tokių žmonių Vakaruose visada buvo, yra ir bus. Sotus gyvenimas, lengvai įgytas geras išsilavinimas, kurio kartais nėra kaip panaudoti ir pritaikyti gyvenime, bei savojo kelio paieškos visada leis vakariečiams svaigintis politiniu opiumu: nusivylimu "šiuolaikine vartotojiška visuomene", komunizmo, socializmo, anarchijos ar net nacizmo idealizavimu, žavėjimusi įvairiausio plauko diktatūromis bei joms vadovaujančiomis beždžionėmis.

Antra, tenka pasakyti, kad R.Watersas roko pasaulyje nėra išimtis. Visas roko muzikos žanras ir su juo siejama vadinamoji kontrkultūra šiaip ar kitaip yra kairuoliška. Dalis muzikantų buvo apolitiški, dalis buvo už abstrakčią "taiką", o dalis – atvirai marksistiški. Įvairiausios roko srovės ir joms priskiriami muzikantai karta iš kartos bodėjosi vyraujančia kultūra, ieškodami savęs, siekė kurti naujas muzikos rūšis, o kai kurie net atvirai norėjo sugriauti vyraujančią pasaulio tvarką.

Jaunuolių protai būdavo nukreipiami ne į kažkokią abstrakčią "vyraujančią kultūrą", jie nekovojo prieš kažkokį abstraktų konformizmą ar universalią "šiuolaikinę vartotojišką visuomenę", jie priešinosi būtent Vakarų gyvenimo modeliui ir deklaruojamoms vertybėms arba stengėsi išmėginti jų leistinas ribas. Kai kurie užaugo, atrado save ir tapo menininkais-verslininkais, o kai kurių protas taip ir liko nepersirgęs vaikiška kairumo liga, kaip kad ją dar vadino sifilitikas Iljičius.

Ir nepaisant to, roko muzika įkūnija viską, kas yra geriausio Vakarų santvarkoje – individualumą, kūrybingumą, teisingumo viršenybę prieš idiotizmą ar nepotizmą, sugebėjimą priešintis minios spaudimui, didžias svajones, vedančias žmoniją į priekį, vieno eilinio individo veiksmus, gebančius pakeisti net masių gyvenimus, gyvuojančius stereotipus, šablonus, taip pat įkūnija realią galią griauti blogio imperijas (pvz., Sovietų Sąjungą).

Kad ir ką R.Watersas sakytų ant scenos ar už jos ribų, tie žodžiai nieko nereiškia, nes jo muzika atlieka absoliučiai priešingą darbą už jį, o, be to, jo dainos įkūnija viską, ko paprastai nekenčia diktatūroje užauginta ir išbrandinta vergo sąmonė.

Vakarų miesčionis kvailiojantis jaunimas erzina, bet Kremliaus šalininkai to tiesiog negali pakęsti – tai veikia juos baisiau už polonio arbatą arba "Novičiok" dujas. Putinofilas, besiklausantis "Pink Floyd" dainų, arba liks abejingas jų turiniui, arba patirs patį didžiausią pasąmoningą klasinės neapykantos protrūkį nuo 1917 metų revoliucijos ir pilietinio karo laikų.

Rokas, džiazas, bliuzas, kantri, folkloras, netgi hip hopas ir elektroninė šokių muzika, visos meno rūšys ir jų kokybiški atstovai yra Vakarų minkštoji galia, kuri daro ilgalaikį ir reikšmingą poveikį ištisoms žmonių grupėms. Vakarų visuomenės stipriai pakito atsiradus rokenrolui, o SSRS tiesiog susprogo į gabalus. Ironiška, kad nors gėlių vaikai ir pankai norėjo sugriauti šiuolaikinę vartotojišką visuomenę, jų veiksmai pakenkė tik jų kairiesiems "bendraminčiams" anapus geležinės uždangos. Mat "The Beatles", "Pink Floyd" ar "The Rolling Stones" priminė komunizmo vergams apie už sienos esantį kitokį pasaulį ir suteikė jėgų kovoti.

Galbūt atrodo, kad menas ir jo reikšmė pervertinama, tačiau verta prisiminti, kad "Masonų sąmokslo" teorijose muzika užima svarbią vietą. Anot jų, visi vakarietiškos populiarios muzikos kūriniai buvo sukurti slaptose driežažmogių laboratorijose tam, kad specialiomis dopaminą (laimės hormoną) išskiriančiomis bangomis būtų galima kontroliuoti mases, o visos žvaigždės ir muzikantai – tik aktoriai arba masonų agentai. Todėl ir buvo nužudyti Jamesas Marshallas Hendrixas (1942–1970), Jamesas Douglas Morrisonas (1943–1971), Johnas Winstonas Ono Lennonas (1940–1980) ir kiti, norėję tai atskleisti.

Nuo minėtų garso bangų gali išgelbėti tik verdantis actas ir gera Kremliaus caro valia, grąžinsianti visus to pageidaujančius prie "tikrųjų vertybių".


Šiame straipsnyje: Pink FloydKremliusmuzikantai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimelis

Klausimelis portretas
Kiek acto nugarino aftarius?

Autoriui

Autoriui portretas
Tu gal propagandos žiurkė daugiau neberašyti ,matyt blogai mokeisi istorijos ,turi arklio snukį tai gal zvengimu užsiima ,bet ne rastliava

U-2

U-2 portretas
Vienok, keista ir juokinga matyti kaip tvartelines mandavoskes dydzio kaimo propagandistas-nevykelis puldineja geniju tik del to, kad tas turi kitokia nuomone negu Landzbergis.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    13
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių