Quantcast

Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje.

Po išpuolių Barselonoje ir Kambrilse Belgijos dienraštis „Gazet van Antwerpen“ pasidžiaugė, kad „Ispanijos policija greitai išaiškino teroristų kuopelę ir taip atliko puikų darbą.

Tačiau tuo pačiu baimę kelia ne tik tai, kad ši grupelė taip ilgai sugebėjo reikštis nepastebėta, bet ir tai, kad jos dvasinis įkvėpėjas nesukėlė  tyrėjų įtarimų. Šis imamas policijai buvo žinomas, tačiau, matyt, jis nebuvo įvardytas kaip radikalas.

Dabar žinome, kad ieškodamas darbo jis porą mėnesių gyveno ir Belgijoje. Ryšiai tarp jo ir teroristų kuopelės Ispanijoje liudija, kaip svarbu, kad policijos ir saugumo tarnybos dar glaudžiau bendradarbiautų ir tarpusavy dalintųsi valstybių sienas peržengiančia informacija“, – teigė Antverpeno laikraštis.

Pasak Madrido dienraščio „Mundo“, didelę grėsmę sudaro būtent iš Maroko kilę džihadistai. „Iš keturių suimtųjų trys buvo marokiečiai. Kaip ir Prancūzijoje bei Belgijoje, taip ir Ispanijoje radikalių marokiečių procentas daug didesnis negu kitose musulmonų bendruomenėse.

Daugelis jų kovojo už „Islamo valstybę“ jau Sirijoje bei Irake ir dabar šlaistosi po Europą. Kiti yra migrantų vaikai arba vadinamieji antrosios kartos ateiviai. Visa tai paryškina glaudaus bendradarbiavimo su Maroko įstaigomis būtinumą tam, kad būtų drauge imamasi žingsnių terorizmo šmėklai pasipriešinti“, – rašė Ispanijos sostinės dešiniųjų laikraštis.

Londono dienraštis „Guardian“ apgailestavo, kad „teroro išpuoliai prisidėjo prie to, jog dar labiau apnuodijo bendras nuotaikas prieš migrantus. Tai tragedija milijonams žmonių, kurie bėga nuo prievartos ir nesaugumo.

Be to, kyla pavojus būtinai reikalingam visuomenės susiklausymui. Tai savotiška pergalė ir teroristams, siekiantiems pakirsti Europos bendrąsias vertybes“, – teigė Britanijos sostinės kairiųjų laikraštis.

Pažymėjęs, jog jau „kelerius metus Europą lieja nauja terorizmo banga“, Turino dienraštis „Stampa“ rašė, jog „šiuo metu didžiausia rizika kyla iš šiaurinės Afrikos, o tai reiškia, kad vien dėl savo geografinės padėties ypač saugotis turi Italija.

Todėl  tarp mūsų užduočių yra prievolė rūpintis regiono saugumu, bet ir mokytis iš Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos tyrėjų. Italija neįstengs atsilaikyti prieš radikalizuotų džihadistų iš šiaurės Afrikos pavojų vienų viena, todėl bendradarbiavimas ypač su Prancūzija ir Ispanija itin svarbus. 

Mums reikia naujos saugumo strategijos Viduržemio regionui ir privalome su tokiomis šalimis, kaip Marokas ir Alžyras, prieš terorą kovoti bendromis jėgomis“, – ragino šiaurės Italijos dienraštis.

Juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

Kroatijos regioninis laikraštis „Novi list“ prisibijojo, kad ateityje terorizmo grėsmė tik padidės: „juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

O tai Europos šalims sudarys dar didesnę problemą saugant savo sienas nuo perėjūnų. Čia pati mažiausia klaida identifikuojant asmenis gali vėliau sukelti baisias pasekmes“, – rašė Rijekos miesto Kroatijoje dienraštis.

Vokietijoje artėjant Bundestago rinkimams, dešiniojo populizmo partija „Alternatyva Vokietijai“, pasak dienraščio „Neue Osnabrücker“, „į sudėtingą klausimą dar kartą tėškia paprastutėlaitį atsakymą: tereikia užtverti kelius per Viduržemio jūrą  ir visus pabėgėlius grąžinti ten, iš kur atplaukė.    

Kad tai būtų taip aišku! Juk, kaip žinome, Libijoje siaučia pilietinis karas, kur dėl valdžios kovoja dvi vyriausybės ir dar kelios kariaunos. Bėgliai čia masiškai pakliūna į lagerius, kuriuose sąlygos, pasak mūsų užsienio reikalų ministerijos, primena koncentracijos stovyklas.

Ir vis tiek į tokias vietas partija „Alternatyva Vokietijai“ nori bėglius siųsti. Tai nežmoniškas sprendimas“, – rašė šiaurės vokietijos miesto Osnabriuko laikraštis.

Dabar kita, bet irgi nelinksma tema. Prieš kelias dienas iš tarnybos Baltuosiuose Rūmuose pasitraukus vienam iš radikaliausių Amerikos prezidento strategų ir patarėjų, ekonominiam nacionalistui Dave‘ui Bannonui, Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“ suabejojo, ar dėl to Donaldas Trumpas taps geresniu savo šalies vadovu.

„D. Trumpas turėjo septynis mėnesius parodyti, kad prezidento postui jis tinka. O įrodė jis visiškai priešingą dalyką: visais atžvilgiais savo pajėgumo stoką. Yra žmonių, kurie sudėtingos užduoties akivaizdoje paauga, sustiprėja, jie su kiekvienu iššūkiu darosi vis didesni.

Tačiau D. Trumpas eidamas pareigas netapo brandesnis ar tvirtesnis. Jam  išpampo tik jo pasipūtimas, jo ignorancija, jo piktumas kitų atžvilgiu. Ir niekas nepakeis fakto, kad Trumpas yra Trumpas, visai nesvarbu, kas Baltuosiuose Rūmuose bus vyriausiuoju strategu.

Pagrindinė problema lieka ta pati: tokiam žmogui, kaip Donaldui Trumpui, nereikėjo patikėti šalies valdymo atsakomybės“, – drožė šviesiai tiesiai Šveicarijos didžiausio miesto laikraštis.

Nuomonę, kad Amerikos prezidentas į gerąją pusę nesikeičia, reiškė ir pietų Floridos dienraštis „Miami Herald“. „Tą jis mums vėl parodė savo pareiškimais po kraštutinių dešiniųjų siautėjimo Šarlotsvilyje. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose milijonai žmonių būgštauja dėl visuomenės skilimo, kurį D. Trumpas skatina, grėsmės.

Jiems neramu ir dėl to, kaip jis prieštarauja amerikietiškiems idealams. Bet kaip tik šie ilgainiui mus ir išgelbės“, – viltingai baigė savo vedamąjį laikraščio „Miami Herald“ redaktoriai.


Šiame straipsnyje: terorizmasDonaldas Trumpas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    4
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių