Quantcast

Teisė būti laimingam

Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvidešimtmetis, jis gali pasigirti dviem išleistais romanais. Teisininkė, supratusi, kad darbas džiaugsmo neteikia, metė prestižines pareigas, ėmė gaminti naudingą ekologišką produktą ir dabar džiaugiasi veikla, duodančia ne tik pajamų, bet ir paskatą kasdien šypsotis. Panašių istorijų galėčiau papasakoti daugybę.

Savo darbą labai mėgstu dėl galimybės susipažinti ir pabendrauti su neeilinėmis asmenybėmis. Tai tapytojai, verslininkai, muzikantai, rašytojai – žmonės, pasauliui nešantys vienokį ar kitokį gėrį. Dauguma tų mano kalbinamų žmonių yra daugiau ar mažiau laimingi. Žinoma, ryšio tarp gėrio pasauliui kūrimo ir laimės nenuneigsi, bet, manau, lemia ją ir kitkas. Šiems žmonėms savo laiku užteko drąsos pasiųsti skeptikus megzti kojinių šimtakojams, pasikliauti savo galva ir širdimi, ir sukandus dantis daryti tai, kuo tiki.

Vis pastebiu tokį keistą fenomeną. Yra žmonių, kurie, vos išgirdę apie tavo planus, iškart užvers akis ir ims it pupas berti priežastis, kodėl nepasiseks. Atrodo, neprašai iš jų nei pradinio įnašo naujam verslui, nei siūlai tapti neapmokamu asmeniniu padėjėju, bet jie vis vien demotyvuoja, kiek išgali. Pasakysi, kad nori įkurti restoraną – tėkš, jog dabar konkurencija didžiulė ir išvis žmonės pinigų nebeturi, valgo tik namie. Išsitarsi, kad ketini palikti sutuoktinį, su kuriuo esi labai nelaimingas, – ims perkalbinėti: "dar visai neblogas, pagalvok, tu gi jaunyn neini". Pasakysi, kad svajoji pakeliauti po pasaulį, gąsdins, kad grįžusio tėvynėje niekam nebereikės. Ir taip be galo. Tai žmonės juodi debesys, nuo kurių vertėtų bėgti kuo toliau, jei tik nenori pats užsikrėsti bambekliškumu.

Siekti savo svajonės anaiptol nereiškia sėdėti jogo poza, laukiant įkvėpimo nutapyti antrą Moną Lisą. Reikia apsvarstyti ir atsitraukimo planus, bet pirmiausia – žengti pirmą žingsnį.

Bet kur kas pavojingiau, kai tas bjaurusis skeptikas apsigyvena nuosavoje galvoje. Kuris kiekvienam tavo "kaip norėčiau" sugalvos "bet neišdegs!" ir mintyse skanduos jį neužsičiaupdamas plonyčiu balseliu. Iš baimės vien pabandyti prarandama tūkstančiai talentų, neužsimezga gražiausios meilės istorijos, neužkopiama į kalnus, neišrandamos pasaulį keičiančios inovacijos. Nes bijojome suklysti ir apsijuokti. Pasirenkame geriau lindėti ten, kur saugu ir įprasta, užtat baisiai spaudžia šonus.

Matant, kaip žmonės savanoriškai lieka ten, kur yra nelaimingi, man visuomet norisi juos kiek papurtyti ir paklausti: "Kas jau šitokio baisaus jums nutiks, net jei ir nepasiseks?" Na, ar numirsi, ar akmenimis užmėtys, ar iš šalies ištrems? Greičiausiai ne. Blogiausiu atveju žinosi, kad pabandei, išsilaižysi žaizdas ir galėsi ramus toliau daryti tai, ką darei anksčiau. O štai nurašant savo svajones nerealistiškiems pasvaičiojimams – rizika didžiulė. Iškyla grėsmė imti nekęsti savo gyvenimo, kartu kiekvieno laimingesnio, pasipainiojusio kelyje. Stumti dienas būnant piktam ant pasaulio, kaltinant dėl savo apgailėtinumo visus aplink. Kai iš tikrųjų kaltas esi tik pats, nes nepakako nei drąsos, nei atkaklumo pabandyti. Taip, jų čia reikia. Siekti savo svajonės anaiptol nereiškia sėdėti jogo poza, laukiant įkvėpimo nutapyti antrą Moną Lisą. Reikia apsvarstyti ir atsitraukimo planus, bet pirmiausia – žengti pirmąjį žingsnį.

Neseniai atšvenčiau pirmą rimtesnį gyvenimo jubiliejų. Sakiau pasveikinti susirinkusiems svečiams, kad 25-eri – amžius, kai suvoki, kad raukšlelių nebepavyks išvengti. Tačiau kartu supranti, kad tik nuo tavęs priklauso, ar šios bus nuo piktai surauktų antakių, ar šypsenos. Tam tikra tragedija, kai nedžiugina ir nedomina niekas. Todėl, man atrodo, jei jau radai kažką, dėl ko su džiaugsmu kasdien nubundi net šeštą ryto, nevertėtų taip lengvai paleisti. Ir velniop skeptikus, sakančius kitaip: ne jiems – mūsų raukšlės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
Grazus gamtos kurinys ,nors dar labai[pasirodo!] jauna,; ir prasmingi kuriniai ---neissaukiantys "komentatoriu "agresijos . Na ,orasyti ir yra korespondentu-zurnalistu pasaukimas. O mes ---skaityti ! ,bet ne "spiaudytis"

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Gera susapnuoti gražius sapnus,bet sapnas grei baigiasi ir nusleidi ant žemės su ruginės duonos kriaukšle rankoje.

aciu

aciu portretas
kokia protinga panele. atsvente savo jubilieju. dabar jau pilnavertiskai bus galima gyvenimo pamokyti.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    5
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių