Tapšnoklių paminklai

Paminklomanija tęsiasi, tuoj turėsime paminklą Jonui Vileišiui. Nors šiek tiek balvonas, šis paminklas tikrai ne pats blogiausias, tik jam siūlomos reprezentacinės miesto vietos visai netinkamos. Bet pakalbėkime apie kitą objektą, kai kurių institucijų suvokiamą kaip paminklą – mūsų kalbą.

Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos sprendimai neretai tampa nuostabos ir anekdotų šaltiniu, šios institucijos į kalbą žiūri kaip į nepajudinamą stabą, kai ji turėtų atsinaujinti kasdien. Ir "atnaujinama", negali sakyti, kad ne. Štai vietoj cepelinų (kūrybingas pavadinimas) turime didžkukulius, o vietoj steiko – didkepsnį (didelis kepsnys gali būti ne vien steikas). Panašios logikos vedami picą turėtume vadinti didpapločiu, tik kaip pavadinti joje esančius jalapeną ir mocarelą? Nors ir tokius dalykus jau siūloma pervardyti, tarkim, vasabius – pipirkrieniais, ir tai tikrai niekam nebus suprantama.

Kadaise visur buvo įsigalėję mėsėčiai. Kas tie mėsėčiai? Ogi koldūnai. O jei koldūnai su grybais, tai turbūt grybėčiai?

Siūloma prekybcentrį vadinti didcentriu, kuo tai geriau – neaišku. Bet daugiausia kebeknės – kulinarijoje ir kompiuterijoje, nespėja naujadarų kūrėjai visko aprėpti. Siūlymas liečiamąjį ekraną vadinti tapšnokliu paprasčiausiai juokingas, kodėl tuomet liečiamoji pelė – ne tapšnoklis?

Kas tie mėsėčiai? Ogi koldūnai. O jei koldūnai su grybais, tai turbūt grybėčiai?

Esama ir semantinio pobūdžio priekabių, tarkim, negali būti "gili mintis" ar "gilus miegas", gilus gali būti tik šulinys, miegas turi būti kietas. Tačiau ir kietas juk turėtų būti tik akmuo ar sudžiūvęs batonas, jei jau taip. Ir Maironis ("Jo gilią mintį težino Dievas"), pasirodo, nemokėjo lietuvių kalbos.

Daugiausia vargo dėl svetimžodžių vertimų. Pastarųjų daugybė, visose srityse, o kalbos komisijos siūlymai čia sukelia tiek maišaties, kad nors rėčiu semk. Rusijoje nevartoti svetimžodžių pasiūlė netgi patriarchas Kirilas. Tuomet internautai jam priminė, kad ir "patriarchas", ir "Kirilas" yra svetimžodžiai.

Šiaip ar taip, kalba yra tam, kad žmonės susikalbėtų, o ne kad stovėtų kaip tapšnoklio paminklas reprezentacinėje vietoje, į kurią ateitume pavalgyti mėsėčių.


Šiame straipsnyje: paminklailietuvių kalba

NAUJAUSI KOMENTARAI

o kuo būtų blogai

o kuo būtų blogai  portretas
automobilis - savajudis; televizorius - tpliažiūris; magnetas - pritraukis. Kvailumui gi ribų nėra.

kalbančiam apie gyvųnų apsaugą

kalbančiam apie gyvųnų apsaugą portretas
Mielasis(-oji), jeigu jau kažką ginate, tai stenkitės be demagogijos ir absurdiškų išvedžiojimų. Kuo raginimas mažiau reguliuoti kalbą siejasi su mažesne gyvūnijos, augmenijos apsauga? Taip gindamas kalbą darote jai meškos paslaugą. Beje, imigrantai (turbūt apie juos kalbate, o ne apie emigrantus) dar niekam nepakenkė. Net ir Lietuvoje visuomenė yra labai mišri. Net pas tuos, kurie save laiko tikrais lietuviais, neretai yra aiškių vokiškų, rusiškų, baltarusiškų, ukrainietiškų, lenkiškų ir pan. šaknų. "Niveliavimasis", kaip čia pavadinote, vyksta tūkstančius metų. Jo nebesustabdysi. Gebėjimas susikalbėti, susisiekti, keliauti, suprasti vieni kitus ir bendradarbiauti yra žmonijos progreso variklis. Įvairovės naudos niekas nekvestionuoja, bet reikia įvertinti ir integracijos naudą ir pažiūrėti, kuris variantas visiems yra objektyviai ir pamatuojamai geresnis. Pažiūrėkite į JAV. Tai yra imigrantų valstybė. Gal tai tik sutapimas, tačiau tai ir pati sėkmingiausia valstybė pasaulyje.

jei kalbų, papročių ir tautų įvairovė- ne vertybė,

jei kalbų, papročių ir tautų  įvairovė- ne vertybė, portretas
tuomet niveliuokimės. Tik gal iškart keiskime raštiją ne į wqx, bet į hieroglifus. Neverkim dėl emigrantų, Užleiskim vietą imigrantams. Problema greit išsispręs. Kam tada beprasmė gyvūnijos, augmenijos apsauga,- tegu lieka gausiausiai vartojamii: kiaulės, vištos, kviečiai, kukurūzai... Iš tiesų, kam vargintis kažką saugant, kai galima tik naudotis?
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    7
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    7
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių