.png)
- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Beržiūnas
Daugiau nei dešimt Lietuvoje veikiančių universitetų, kurių valstybėje, turinčioje kiek daugiau nei 2,5 mln. gyventojų, gerokai per daug, praktiškai ruošia specialistus užsieniui.
Pasaulyje dominuoja tos valstybės, kurios ypatingą dėmesį skiria švietimui. Nesunku būtų įvardyti tas valstybes: Jungtinės Valstijos, Japonija, Pietų Korėja, Šiaurės ir Vakarų Europos šalys bei Kinija, nors, reikėtų pripažinti, šios šalies technologinis potencialas dar toli gražu nėra pasiekęs Vakarų šalių lygio. Bet tai – laiko klausimas.
Lietuvos švietimo sistema susiduria su problemomis. Ir ne tik finansavimo. Veikiau, finansavimo, bent kol kas, kai šalį pasiekia milijardai iš ES, pakanka, tačiau nepakanka supratimo, kad pinigai turi būti panaudoti taip, kad sukurtų pridėtinę vertę.
Daugiau nei dešimt Lietuvoje veikiančių universitetų, kurių valstybėje, turinčioje kiek daugiau nei 2,5 mln. gyventojų, gerokai per daug, praktiškai ruošia specialistus užsieniui. Ir taip yra todėl, kad nėra efektyvios integracijos tarp švietimo sistemos ir kitų sektorių, pavyzdžiui, ekonomikos.
Daugelis jaunų specialistų, beje, gavę gana gerą išsilavinimą, palieka Lietuvą, nes negauna čia jų žinių lygio atitinkančio atlyginimo. Tiesa, tai ne švietimo sistemos problema, greičiau, verslo kultūros, kur logika maždaug tokia: mokėsiu mažiau arba iš viso nemokėsiu, nes jis jaunas. Tik kam tuomet rengti specialistus, jeigu jų poreikio verslas nemato?
Tarptautinis Lietuvos mokslo žinomumas – menkas, ypač socialinių mokslų. Laimė, būtent tikslieji mokslai – mokslų pagrindas, bet ir čia reikėtų akylesnio dėmesio – ką Lietuva gali parodyti pasauliui, ko dar nėra, kuo nustebinti? Virti savo sultyse, kaip kad sakoma, ydinga praktika. Mokslas – tarptautinis.
Galų gale, ką reiškia abiturientų pastabos matematikos egzamino autoriams? Vienas matematikos specialistas gan aiškiai pasakė, kad tas užduotis gali išspręsti devintokas. Jeigu tai tiesa, pasipiktinimas po egzamino – skandalas. Vadinasi, jau mokykloje reikėtų atrinkti tuos, kurie gali toliau mokytis universitetuose, o kurie turėtų rinktis kitą kelią.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
Sniegas Vilniuje pavasarį...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen10Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...