Įvairūs rodikliai signalizuoja, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas paspartės, tačiau įsibėgės ir kainų augimas. Tokios tendencijos bus matomos ir penktoje atviriausioje pasaulio ekonomikoje – Lietuvoje, kuri išliks priklausoma nuo išorinių vėjų.

Žemos infliacijos era baigėsi

Pastaruosius ketverius metus pasaulyje vyravo defliacinės tendencijos – žaliavų kainos smarkiai krito, todėl vartojimo prekių kainos nedidėjo arba net mažėjo. Tą patį matėme ir Lietuvoje – paslaugos sparčiai brango, bet daugelio prekių kainos nesikeitė ir išliko stabilios. Tačiau panašu, kad šis periodas jau baigėsi. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad daugelis pramoninių ir maisto žaliavų – nuo naftos ir plieno iki kavos ir pieno – ir toliau brangs.

Vis tik gyventojų perkamoji galia nemažės, nes šiuo metu priežasčių atlyginimų augimo sulėtėjimui nėra, o vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs maždaug dvigubai sparčiau nei kainos. Deja, atlyginimų augimas išlieka gana netolygus – daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų realus darbo užmokestis per dešimtmetį beveik nepadidėjo.

Emigracija didėjo tik laikinai?

Nuo 2012 metų Lietuvoje emigracija buvo ėmusi mažėti, tačiau užpernai ir pernai vėl padidėjo. Tiesa, dalis išaugusios emigracijos galėjo būti tik „popierinė“ – anksčiau išvykusiems gyventojams atsirado priežasčių formalizuoti savo emigraciją. Pavyzdžiui, pernai įvykęs Brexit referendumas galėjo paskatinti dalį Jungtinėje Karalystėje jau gyvenančių lietuvių užregistruoti savo emigraciją ir išvengti galimų nepatogumų ateityje. Tiesa, verta pastebėti, kad pastaraisiais metais daugiausiai emigravo darbingo amžiaus vyrai, o bent viena to priežastis buvo šiek tiek sumažėjęs užimtumas tradiciškai „vyriškuose“ sektoriuose – transporte, žemės ūkyje bei statybose.

Vis tik mažėjant nedarbui ir augant atlyginimams ateityje matysime mažiau ekonominių priežasčių emigruoti, todėl tikėtina, kad tai buvo trumpalaikis šuolis, o šiemet emigracija jau sumažės. Galima pasidžiaugti tuo, kad pastaruosius penkerius metus kasmet į Lietuvą sugrįžta virš 15 tūkstančių anksčiau emigravusių lietuvių. Tikėtina, kad ši reemigracijos tendencija tęsis. Nepaisant mažėsiančios emigracijos ir didėsiančios imigracijos, prognozuojame, kad artimiausiais metais Lietuva kasmet vis dar praras po 30 tūkst. arba daugiau nei 1 proc. gyventojų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nuo šių metų užimtumas Lietuvoje jau nebeaugs – ne dėl darbo vietų stygiaus, o tik dėl to, kad nebus norinčių ir galinčių jas užimti.