- Artūras Paulauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pažadai, susiję su šia tema. Atrodo, reiktų džiaugtis, kad ši problema yra bent retkarčiais matoma, tačiau ar ji sprendžiama? Rimtai – ne.
Šiandien labai populiaru dalyvauti projekte „Idėja Lietuvai“ ir siūlyti idėjas. Dažniausiai tai paprasti, gyvenimiški pasiūlymai, padarysiantys mūsų gyvenimą geresnį. Ir puiku, kad niekas nesiūlo nuskraidinti lietuvį kosmonautą į mėnulį, nes pradėti reikia nuo šiukšlių rūšiavimo, pagarbos vienas kitam ugdymo, sąžiningumo, konkrečios pagalbos kenčiančiam. Pabandysiu ir aš įkišti savo trigrašį. Jeigu ką, atleiskite.
Pradžioje noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad per metus išgirdome dvi skirtingas statistikas. Vienoje skelbta, kad Lietuvoje skurdo lygis siekia apie 20 proc., kitoje – apie 30 proc. Kodėl skaičiai skiriasi? Neatsakysiu. Bet ar tikrai trečdalis lietuvių skendi skurde? Nemanau. Negalime paneigti, kad Lietuvoje yra skurdo. Yra begalės statistikos, mokslinių tyrimų, palyginimų su kitomis šalimis, skurdo skirstymo į keletą rūšių, matuojamas jo dydis, gylis. Mokslininkai kalba apie ekonominį, kultūrinį, teisinį skurdą, kuria sudėtingas formules skurdui matuoti – visa tai gerai, turbūt reikalinga, bet situacija nesikeičia. Skurdas didėja, o savivaldybės sutaupo lėšas, skirtas socialinei paramai. Lietuvoje liko kiek daugiau kaip 2 mln. gyventojų – tai vidutinio dydžio europinis miestas. Todėl mes turime baigti kalbėti sudėtingomis formulėmis, procentais ir pradėti skaičiuoti viską absoliučiais skaičiais. Juo labiau, kai šie skaičiai tikrai nedideli.
Kodėl mums to reikia? Kad galėtume tiesiogiai padėti skurde gyvenantiems žmonėms. Mes turime žinoti, kokia yra reali padėtis, nes viena yra oficialūs duomenys, o visai kas kita – šešėlinės ekonomikos dydis, kuris yra tiesiogiai susijęs ir su skurdo statistika. Daugybė žmonių nutyli apie savo papildomas pajamas, tad tikėti tokia skurdo statistika, kokią mes matome, būtų labai neteisinga ir naivu. Todėl geriausias variantas – sudaryti realius, patikrintus žmonių sąrašus su skurde gyvenančių žmonių kontaktais. Kas tai galėtų padaryti? Savivaldybės, seniūnijos, socialiniai darbuotojai, „Maisto banko“ iniciatoriai, nevyriausybinės organizacijos. Tada mes matytume tikrąjį skurdo veidą ir galėtume kalbėti apie tinkamiausias priemones šiems žmonėms padėti.
Ar mūsų vadovų organizuojamos sriubos dalinimo akcijos gali padėti sumažinti šią mūsų šalies gėdą? Ne. Tai tik tam tikrų asmenų ryšių su visuomene akcijos, kurios yra naudingos tik jiems patiems. Populistiniai veiksmai neišspręs skurdo problemos – kai turėsime konkrečius sąrašus, tada sėskime prie stalo ir galvokime, kaip galima tai išspręsti ir ką padaryti, kad namų neturintis žmogus turėtų kur išsimiegoti, pavalgyti, galėtų susirasti darbą. Neįgalus gautų tiek pajamų, kad galėtų užtikrinti kasdienius savo poreikius, o pensininkai... Dalis jų tikrai sunkiai gyvena, tad pasirūpinkime, kad senelių pensionatai būtų statomi gražiausiose Lietuvos vietose, kurortuose, kad jie galėtų oriai ir garbingai pasitikti senatvę. Valdžia galėtų išskirti šiai problemai atskirą eilutę mūsų valstybės biudžete ir realiai padėti žmonėms. O kas vyksta dabar? Ar pertekliniame Lietuvos biudžete kitiems metams užtektinai skirta dėmesio skurdui? Apskritai, ar vyko diskusijos apie skurdą? Bent jau aš negirdėjau, kad finansų ministras važiuotų į kokį rajoną, pristatytų žmonėms biudžetą, diskutuotų ir klaustų, ar užtektinai skiriama dėmesio socialinei paramai. Vietoje to bus dalinami pinigai visiems vaikų tėvams ir nesvarbu, ar jie milijonieriai, ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Ar tai geras sprendimas? Ko gero turėtų spręsti mūsų žmonės. Tačiau buvau ir būsiu už tai, kad kiekviena išmoka būtų suteikiama tiems, kuriems jos iš tiesų reikia.
Taigi kalbėkime apie skurdą ne tik esant progai, bet ir tada, kai iš tiesų reikia. Sukonkretinkime skurdą ir greičiau rasime atsakymą, kaip šią problemą išspręsti. Jeigu žmogus neturi darbo, tai padarykime taip, kad turėtų – suteikime sąlygas jam įgauti naujus įgūdžius, įgyti profesiją, išsilavinimą, tačiau, jei sveikas darbingas žmogus nenori dirbti, tai jį vadinti skurdžiumi – neteisinga. Kelkime pensijas ne centais, bet padoriomis sumomis, kurios leistų oriai gyventi garbingo amžiaus žmonėms. Pasirūpinkime daugiavaikėmis šeimomis jiems tinkamiausiu būdu, kad nereikėtų su kiekvieno vaiko gimimu leistis gilyn į skurdą. Suprantu, kad tam reikia didžiulių pastangų, valios, sutarimo, o svarbiausia – noro. Bet tikiu, visa tai bus, kai įvardysime skurdą jo tikraisiais vardais ir pavardėmis, tada galėsime konkrečiai padėti konkretiems žmonėms ir sumažinti Lietuvos gėdą – skurdą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...