Šimtaveidis arabų draugas

Artimieji Rytai – regionas skendintis smurte, priespaudoje ir fanatizme. Sunku patikėti, tačiau viso to sėklos buvo pasėtos prieš šimtą metų, siaučiant Pirmajam pasauliniam karui (1914–1918).

Konflikto išvakarėse Artimuosiuose Rytuose nuo Juodosios jūros iki Persijos įlankos driekėsi Osmanų imperija, Antrojo reicho sąjungininkė, kėlusi grėsmę Sueco kanalui – pagrindiniam Didžiosios Britanijos prekybos keliui.

Islamą išpažįstančioje ir jau kelis dešimtmečius krizių krečiamoje valstybėje gyveno įvairiausių etninių grupių ir religijų žmonės. Formalus jos valdovas buvo sultonas Mehmedas V (1844–1918), tačiau tikroji galia karo išvakarėse ir jo metu priklausė nacionalistinei Jaunųjų turkų organizacijai bei jos lyderiui Ismailui Enverui Pashai (1881–1922), siekusiam valstybės modernizacijos.

Bandydamas padėti vokiečiams, I.E.Pasha  1914-ųjų gruodžio pabaigoje pradėjo nesėkmingą Rusijos puolimą per Kaukazą. Pyktį dėl šio fiasko Turkijos valdžia numalšino išžudydama daugiau nei milijoną armėnų. Nors turkams pavyko sustabdyti sąjungininkų puolimą ir išsaugoti Dardanelų sąsiaurio kontrolę, jų pačių agresija nukreipta prieš britų valdomą Egiptą taip pat patyrė nesėkmę.

Siekdami kelti neramumus priešų imperijose, turkai buvo paskelbę džihadą, tačiau kas galėjo pagalvoti, kad šventasis karas kils pačioje Osmanų imperijoje? 1916 m. ankstų birželio 10-osios rytą Mekoje šio miesto šarifas ir emyras Husseinas bin Ali (1853/1854–1931) paskelbė arabų maišto pradžią, paleisdamas į orą šūvį.

Šventojo musulmonų miesto valdytojo ir jo sūnų Faisalio I bin Husseino bin al-Hashemio (1885–1933) bei Abdullah I bin al-Husseino (1882–1951) tikslai buvo atsikratyti Osmanų priespaudos ir sukurti vieningą arabų valstybę, besitęsiančią nuo Alepo (Sirija) iki Adeno (Jemene).

Karo veiksmai arabų nacionalistams iš pradžių ne itin sekėsi – turkų buvo daugiau, jie buvo geriau pasirengę ir disciplinuoti, aprūpinti anuomet moderniausiais ginklais ir technika, o jiems vadovavo geri karininkai.

Britai dėjo dideles viltis į šį sukilimą, o jis buvo besiruošiąs žlugti. 1916 m. spalį pas šarifą ir jo sūnus atvyko paslaptinga asmenybė – Thomasas Edwardas Lawrence‘as (1888–1935). Jo užduotis buvo apklausti emyro sūnus ir nustatyti, kuris jų galėtų būti arabų judėjimo, nukreipto prieš osmanus, lyderis. Jis pasirinko Faisalį ir pelnė jo palankumą.

T.E.Lawrence‘as – britų žvalgybos agentas, vienas iš daugelio savo šalies pareigūnų regione. Jų užduotis buvo kurstyti arabų sukilimą, duodant jiems ginklų, pinigų ir svarbiausia – pažadų. Dar paauglystėje T.E.Lawrence‘as išsiskyrė ekscentriškumu. Jis buvo apsėstas viduramžių, Artimųjų Rytų ir kryžiaus žygių. Taip pat teigiama, jog pasižymėjo ir psichopatui būdingomis savybėmis, dėl įgimto žavesio jis sugebėdavo palenkti aplinkinius ir subtiliai priversti juos šokti pagal savo dūdelę.

Suaugęs šis žmogus tapo istorinių iškasenų tyrėju, tačiau nuvykęs į Artimuosius Rytus vis dažniau pagaudavo save ne tyrinėjantį pilis, o bendraujantį su aplinkiniais ir svarstantį, kaip išnaudoti kraštovaizdį užpuolimui. Karo metais į šį regioną jis grįžo jau užverbuotas slaptųjų tarnybų. T.E.Lawrence'as laisvai kalbėjo arabiškai, dėvėjo tenykščius drabužius (dovanotus Faisalio), noriai bendravo su vietiniais ir stengėsi perprasti jų gyvenimo būdą bei kultūrą.

Sakoma, jog jis labai mėgo dykumą ir veikiausiai nuoširdžiai mylėjo tenykščius žmones. Taip pat siekė suvienyti arabų gentis (kurios konfliktavo tarpusavyje) ir nukreipti jas prieš turkus.

Ateities kartoms T.E.Lawrence‘as paliko daugybę išmintingų patarimų ir žinių. Norintiesiems pelnyti arabų klajoklių palankumą, jis patarė: „Sėdėkite ir klausykitės, kaip jūsų pašnekovas dėsto savo genealogiją ir giminės istoriją bei jos žygius – tai labai svarbu.“ Taip pat T.E.Lawrence‘as paliko svarbų indėlį partizaninio karo teorijoje ir praktikoje. Jo dėka arabų nacionalistai ir genčių klajokliai nebestojo į atvirą kovą su turkais. Jie stengėsi išnaudoti savo pažįstamą kraštovaizdį, rengdami pasalas ir ne tiek siekė sunaikinti priešo armijas, kiek amputuoti jos ryšių ir logistikos kanalus, sukelti nuolatinių problemų, kad turkai švaistytų laiką bei kitus resursus joms eliminuoti.

Traukinių, gabenančių turkų kareivius ir civilius, užpuolimai sprogdinant geležinkelius, sukėlė ne tik fizinių nuostolių, bet ir pasėjo kone mistinę baimę. Už tai T.E.Lawrence‘ą daug kas pelnytai laiko vienu partizaninio karo ir moderniojo terorizmo tėvų. Be to, būtent jis vienas pirmųjų ėmė telkti partizanines grupuotes etniniu ir religiniu pagrindu.

ISIS iškrypėliai, raudonieji Lotynų Amerikos mulkiai, Donecko ir Luhansko klounai bei daugelis kitų – visi jie savotiški T.E.Lawrence‘o, dar žinomo Arabijos Lawrence‘o pravarde, sekėjai ir mokiniai.

Su jo pagalba arabai iš turkų atėmė Akabą – svarbiausią Raudonosios jūros uostą. Sakoma, jog T.E.Lawrence‘as nuoširdžiai tikėjo prisidedantis prie modernios ir šiuolaikiškos musulmonų valstybės kūrimo.

Vis dėlto jo vadai turėjo kitų planų. Dar 1916 m. Prancūzija, Didžioji Britanija ir Rusija sudarė slaptą Marko Sykeso (1879–1919) ir Francoiso George‘o Picot (1870–1951) paktą, kuriuo buvo pasidalijamos Osmanų imperijos žemės, sukuriant naujas dirbtines valstybes ir paverčiant jas sandorio dalyvių kolonijomis.

Įvykus bolševikų perversmui Rusijoje, komunistai paviešino visus caro administracijos dokumentus, tarp jų ir šį paktą. Tai pasiekė Faisalio, jo tėvo, brolių ir šalininkų ausis. Jie jautėsi išduoti, o pasitikėjimas T.E.Lawrence‘u ėmė sparčiai nykti. Kitas smūgis sukilėliams buvo vieša britų vyriausybės parama Palestinos žydams Izraelio nepriklausomos valstybės sukūrimo klausimu.

Nepaisant šių išdavysčių, sukilėliai parėmė britus ir jų sąjungininkus, iš Osmanų atimant Palestiną. Norėdami atsilyginti Faisaliui, britai, tarpininkaujant Winstonui Churchilliui (1874–1965), sukūrė naują valstybę – Iraką. Faisalis tapo pirmuoju šios naftos turtingos šalies monarchu.


Šiame straipsnyje: Mehmedas VLawrencearabai

NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
Visada domiuosi L.Dykovo nuostabiai atrinkta istorine medziaga! Didziulis darbas ,!,o istorijos megejams sio zurnalisto kuryba[atrinkus daugybe istorines medziagos] atgaiva --tai lyg stiprios kavos puodelis,,ir dar daugiau!!!1

klaustukas

klaustukas portretas
Kas musu draugas?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Trijų greičių Lietuva
    Trijų greičių Lietuva

    Viena girta moteris pagimdė girtą kūdikį. Dar viena iki sąmonės įmirkusi be penkių minučių gimdyvė atvežta į ligoninę. Bet kuris žmogus pasakys, kad tai – siaubas. O tokių reiškinių po Ramūno Karbauskio ir A ...

    1
  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    18
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    11
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    10
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

  • Susikurta apokalipsė
    Susikurta apokalipsė

    Keistas gyvenimo paradoksas, bet labiausiai turistus traukianti šalis, Prancūzija, iš amžinojo gyvenimo džiaugsmo šaltinio ėmė virsti negandų epicentru. Atrodo, taip neseniai verkėme islamistų išžudyto "Charlie Hebdo&q...

    6
  • Chimeroms visai nejuokinga
    Chimeroms visai nejuokinga

    Didžioji Velykų savaitė pasaulio katalikams, taip pat ir sveiko proto laisvamaniams prasidėjo pašėlusiai. Čia švelniai pasakyta. ...

    3
  • Ką vairuoti sunkiau?
    Ką vairuoti sunkiau?

    Labai įdomu, kas šiemet po Prezidentės Dalios Grybauskaitės stos prie valstybės vairo. Ir labai neaišku, kuo vienas būsimas pirmasis šalies vairuotojas geresnis už kitą. Kalbėti jie visi moka ne tik lietuviškai. Gražiais &s...

    2
Daugiau straipsnių