Quantcast

Šiandien LSDP – kaip „Daktariška“ dešra

Istorijos audros Lietuvą puola netikėtai. O iki tol, kol netampame didžiųjų galių tranzito žeme, gyvename provincijos intrigų ir partijų menkumo gyvenimą. Šiandien, ir vėl, svarbiausias klausimas: ar Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra kairioji ir turi jos orientaciją atitinkančią programą bei vertybes, ar yra minkoma Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, naudojantis socialdemokratų godumu valdžiai?

Ar socialdemokratai išliks? Ar kairumas gali būti tapatinamas su socialdemokratija? Optimistiški ir tik į viltį apeliuojantys Gintauto Palucko pareiškimai galėtų įkvėpti.

Tačiau susijusi diskusija yra ne tik senųjų socialdemokratų (Aloyzo Sakalo, Vytenio Andriukaičio) abejojimai ir net kaltinimai, kad yra tęsiama LDDP politika ir nėra plėtojamos socialdemokratinės vertybės. Daugelio analitikų straipsniai taip pat liudija, kad susidūrėme su vertybine, o ne tik organizacine kairumo krize. Šį klausimą verčia diskutuoti ir LSDP vadovo A. Butkevičiaus politinis traukimasis iš pirmininko posto – jį galimai pakeis europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Dar viena su LSDP susijusi vieša tema yra vieno ar kito menkesnio nomenklatūrinio rango partinio veikėjo baikšti pastanga sukilti ar kaip nors gelbėti partiją, ištiktą kairumo agonijos, t.y. silpimo ir merdėjimo. Norint suprasti šią diskusiją, reikia prisiminti ir komentuoti viešąją LSDP genealogiją. Ją verta aiškinti tada, kai bandome išryškinti, suvokti pasaulėjautos ir mąstymo tradicijas, jų išliekamumą, nežiūrint išorinių pokyčių. Genealogijos nėra visraktis, kuris atrakina visas širdis ir protus. Šis metodas meluoja, kai kalbame apie esmingus sukrėtimus ir tikras metamorfozes. Tačiau ar nuolatos užuominomis kalbėjusi, ketmaniška, komunistų partijos nomenklatūra patyrė politinę metamorfozę?

Ketmano vardą Czesławas Miłoszas vartojo norėdamas apibūdinti daugiasluoksnę komunistinę sąmonę. Jos gelmėse tariamai paslėpta tikratikystė laisvų ir lygių bendruomenių santvarka (komunizmu). O virš šios menamos gelmės kybo keli manipuliaciniai, tačiau realūs, instrumentiniai sąmonės sluoksniai: viešos partinės laikysenos, nomenklatūrinių elgesio modelių ir asmeninių interesų. Ketmaniško proto iliuziją apie turimą gelmę mums gali padėti demaskuoti J. Habermaso kumunikacinio veiksmo ir proto idėja, kuri sako, kad realusis protas vystosi, skleidžiasi būtent viešų komunikacinių sprendimų metu, ir jokio kito paslėpto, giliaminčio, „tikrojo“ proto nėra arba jis yra labai menkas, naivus ir susijęs su pasąmonės geismais ir fobijomis Vis dėlto proto susiskaidymas į instrumentines viešąsias, nomenklatūrines ir menamą tikratikio gelmes, padeda ketmanui išvengti atsakomybės jausmo. Pokomunistinis ketmanas arba suskilusio proto nešiotojas ir tikratikystės iliuzijos saugotojas sau visados yra teisus: jis mano, kad giliai širdyje yra darbininkų gynėjas, emancipuotas, gal net K. Marxo sekėjas, engiamųjų vaduotojas. 


Šiame straipsnyje: socialdemokrataiLSDPpolitika

NAUJAUSI KOMENTARAI

p. Gintautui

p. Gintautui portretas
Norėjau apie juos parašyti, bet tai tokie menkystos, kad nesinori apie juos ir galvoti

kaunietis

kaunietis portretas
Trumpiau šnekant, tikrų profesionalų bruožas - su bet kuo susidėję padarys bet ką, kad tik nebūti nustumtiems nuo lovio

Meta

Meta portretas
Koks beprasmis daugiazodziavimas...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių