Quantcast

Klimato išdaigų būta ir senovėje

Šią žiemą jau kartą atlaikėme išbandymą šalčiu, dabar rūpestis – kaip gripo atsiginti. Juk permainingi orai su atlydžiais labai padidina galimybę peršalti. Lietuvoje dažnas pokalbis prasideda nuo orų aptarimo, dėmesingai po radijo žinių išklausome ir orų prognozes. Kartais nustembame sužinoję, kad nedidelės teritorijos krašte orai tokie nevienodi. Tarkim, temperatūros skirtumas tarp pajūrio ir sostinės siekia 10 ir daugiau laipsnių. Toks jau tas mūsų klimatas...

Prognozuoti greitus orų pasikeitimus, pasitelkiant debesų masyvų judėjimo stebėjimus iš kosmose skriejančių meteorologinių palydovų bei kitas globalines komunikacijos priemones, nėra sudėtinga. Tačiau ilgalaikiai spėjimai yra dar labai nepatikimi. Mat Žemės rutulys – vandenų planeta, apsupta debesų skraiste. O gelmėse – ištirpusios uolienos ir metalo branduolys. Visa sistema nuo saulės spindulių ir sukimosi yra nuolatiniame judesyje.

Todėl iki šiol mokslininkams ir nepavyksta sukurti matematinio klimato kaitos modelio – uždavinys pernelyg sudėtingas. O klimatologai yra pastebėję, kad metų sezonai XXI amžiuje kažkaip pasistūmėjo į priekį: rudenys šilti, Kalėdos – besniegės, žiemos – nelabai žiaurios, su atlydžiais, o pavasariai – vėlyvi. Tai mūsų klimato juostoje, Europoje, o Vakarų pusrutulyje – atvirkščiai. Kas gi trikdo nusistovėjusius gamtos ritmus?

Dažnai orų anomalijas bandoma aiškinti žmogaus ūkinės veiklos padariniais – vadinama tai antropogeninėmis priežastimis. Išties technologiniai gamybos procesai teršia atmosferą, o raketų skrydžiai ardo apsauginį ozono sluoksnį. Žinoma, tai gali turėti įtakos šiltų ir šaltų oro masių konvekcijai apie Žemės rutulį. Todėl klimato kaita – visos žmonijos rūpestis.

Aukščiausio lygio tarptautiniuose forumuose, pasaulio šalių vadovų susitikimuose būtinai kalbama apie žmogaus poveikį gamtai, iš to kylantį šiltnamio efektą, dirvos eroziją ir kitus neigiamus padarinius. Ir ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais veiksmais; bendromis valstybių pastangomis jau nemažai pasiekta.

Įdomu, kad klimato išdaigų būta ir senovėje, kai žmogaus poveikis gamtai nebuvo toks agresyvus. Štai Lietuvos teritorijoje labai permainingais orais pasižymėjo viduramžiai. Kryžiuočių kronikoje rašoma: „1323 metų žiemą spustelėjo toks stiprus šaltis, kad teko grįžti iš karo žygio į Lietuvą pusiaukelės, o „vaismedžiai Livonijoje ir Prūsijoje arba išdžiūvo, arba taip nukeipo, kad ilgus metus negalėjo vesti vaisių“.“ 1440 metais Lenkijos kronikoje rašoma: „Šiais metais Lietuvoje ir kaimyninėse žemėse žiema buvo baisi ir labai ilga.“

1460 metais net Baltijos jūra užšalo ir iš Danijos į Švediją buvo galima pėsčiomis nueiti. Užtat 1493 metų sausio ir vasario mėnesiais buvo taip šilta, kad prasikalė žolė, sodai ėmė žydėti, parskridę paukščiai lizdus susuko. Tačiau kovo šalčiai viską pražudę.

Ir XVI-ojo šimtmečio gale būta pražūtingų klimato anomalijų: toks bajoras Teodoras Javlašauskis savo atsiminimuose rašo, kad „1594 metų gegužės 20 dieną, penktadienį, užėjo šalčiai ir debesys, atnešę baisų sniegą, kuris laikėsi tris dienas. Nuo tų debesų, šalčio ir stipraus vėjo sušalo daugybė žmonių, kai kur net trise susiglaudę, nes negalėjo vienas kitam padėti. Paukščių lizduose pats mačiau daugybę išgaišusių. Baisu buvo ir po stogu sėdintiems“.

Ogi juk mūsų planetos istorijoje būta ir ilgaperiodžių reiškinių, sukausčiusių ledynų šarvais Žemę tūkstantmečiams arba sukėlusių šilumos bangas, užliejusias žemynus pasauliniais tvanais. Kodėl kartas nuo karto kildavo ledynmečiai – labai įdomus klausimas mokslui.

Yra sukurta ar ne 70 tai aiškinančių hipotezių. Viena iš naujesnių – kosmine priežastimi. Saulė su savo planetų sistema skrieja apie mūsų Galaktikos – Paukščių Tako – centrą. Galaktikos struktūra yra spiralinė, vijose tarp žvaigždžių išsibarsčiusios ir kosminės dulkės. Pakliuvus į jų sritį, mažiau Saulės spindulių pasiekia Žemės paviršių.

Ši teorija teigia, kad didieji ledynmečiai turėtų kartotis kas 250 milijonų metų. Tad malkomis apsirūpinti turime ganėtinai laiko... Beje, viena iš Lietuvos astronomų darbo sričių – Galaktikos struktūros tyrimai, jos sudėtingos sandaros tikslinimas.

Kaip orus spėdavo kaimo senoliai? Juk žemdirbiui tai taip svarbu… Tokie spėjimai iš esmės tėra atidus įsižiūrėjimas į tėviškės gamtos reiškinių priežasties-pasekmės ryšius. Orų kaita būdavo spėjama pagal dangaus kūnų matomumą, paukščių, žvėrių, vabzdžių, roplių ir žuvų elgseną, augalų būseną, žmogaus savijautą. Dažniausiai tai yra stebėjimai, kaip biologinės sistemos atsiliepia į atmosferos slėgio kitimus, oro įelektrinimo laipsnį, temperatūros bei drėgmės svyravimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių