Quantcast

Ryškėja „meškos“ pėdsakas Lietuvos lūkesčių kreivėse

Rytų ir Vakarų apsišaudymas sankcijomis Lietuvą paveikė skaudžiausiai ES, tai atspindi pramonės ir paslaugų pasitikėjimo rodiklių kreivės.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rugsėjo ekonominių vertinimų rodiklis per mėnesį susitraukė 3 proc. punktais ir buvo -5. Nuosmukį per mėnesį patyrė visi ekonomikos segmentai, stabilus išliko tik vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Labiausiai žemyn smigo prekybos ir pramonės pasitikėjimo rodiklis – atitinkamai 8 ir 5 proc. punktais. Palyginti su atitinkamu mėnesiu prieš metus, ekonominių vertinimų rodiklis krito 7 proc. punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 11, pramonės – 9, paslaugų sektoriaus – 7 proc. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9, prekybos – 6 proc. punktais.

Lietuva šių metų pirmąjį pusmetį mėgavosi sparčia ir subalansuota BVP plėtra. Eksporto lokomotyvui pritrūkus garo, Lietuvos ekonomikos augimą palaikė į vidaus rinką orientuotos veiklos ir atsigaunančios investicijos. Tačiau prastėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai rodo, kad antrojo pusmečio ekonomikos vystymosi rezultatai bus kuklesni.
Išorinė aplinka – kertinis vidutiniojo laikotarpio Lietuvos ūkio raidos nežinomasis. Su Rusijos-Ukrainos kariniu konfliktu siejamos rizikos lemia konservatyvesnę ūkio dalyvių elgseną. Padidėjęs neapibrėžtumas keičia tiek verslo, tiek namų ūkių elgseną ir planus. Įmonės persvarsto, ar net atideda investicinius projektus, o gyventojai padidėjus tam tikriems rizikos faktoriams vengia ilgalaikių įsipareigojimų, labiau linkę taupyti ir atsisakyti stambių pirkinių.

Rytų ir Vakarų apsišaudymas sankcijomis Lietuvą paveikė skaudžiausiai ES, tai atspindi pramonės ir paslaugų pasitikėjimo rodiklių kreivės. Nuo tiesioginio poveikio kenčia maisto sektorius ir eksporto srautą aptarnaujančios transporto bei didmeninės prekybos paslaugų veiklos. Rusijos embargas ženkliai apkarpė rugpjūčio apdirbamosios gamybos produkcijos rezultatus. Apdirbamoji pramonė (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) sausį-liepą augo 9 proc. per metus, tuo tarpu rugpjūčio metinis pokytis jau buvo neigiamas.

Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai taipogi nedžiugina. Gyventojų ateities vertinimų rodiklis rugpjūtį slystelėjo net šešiomis pakopomis žemyn iki -20, rodiklis neatsitiesė ir rugsėjį. Šiame lygyje vartotojų lūkesčiai paskutinį kartą buvo 2012 m. rudenį. Be geopolitinio nerimo šešėlio vartotojams apetitą gadina dar vis gyvi su euro įvedimu susiję mitai dėl infliacijos. Tačiau objektyviai vertinant bendras vartojimo klimatas šiuo metu yra palankus. Smunkančios maisto ir energetinių žaliavų kainos pasaulio rinkose spaudžia metinę infliaciją Lietuvoje prie nulio. Palankiai vartojimui svyra ir darbo rinkos vektoriai. Darbo užmokesčio augimą šių metų antrojoje pusėje palaikys ne tik objektyvios rinkos jėgos, bet ir minimalios mėnesinės algos padidinimas. 

Išskirtinius rezultatus demonstruoja pernai iš penkmečio letargo pabudęs statybų sektorius. Šio sektoriaus sukurta pridėtinė vertė Lietuvoje pastaruoju metu augo sparčiausiai – pernai – 10,5 proc., o šių metų pirmąjį pusmetį – net 20,2 proc. per metus. Ir nors nuo gegužę fiksuotos viršukalnės statybos atstovų lūkesčiai palaipsniui sminga žemyn, tai lemia ypač ryškus šios veiklos sezoniškumo faktorius. Tuo tarpu per metus statybos pasitikėjimo rodiklis pasistiebė 9 punktais.

Vertinant trumpojo ar net vidutiniojo laikotarpio perspektyvas, didžiausią nerimą kelia Lietuvos eksporto raida ir pagrindinių prekybos partnerių žemėlapio pasikeitimai. Lietuva yra maža atvira ekonomika, be impulso iš išorės jos augimo galimybės yra itin ribotos. Vidaus rinka yra sekli. Tai lemia demografija ir struktūrinės darbo rinkos problemos – lėtai slopstantis emigracijos srautas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, dėl to nusistovėjęs vienas iš žemiausių ES vidutinių pajamų lygis, didelė santykinė nedarbingo amžiaus gyventojų dalis ir pan. Pernai ir šių metų pirmojoje pusėje stebėtas vidaus paklausos atsigavimas buvo atsitiesusių verslo ir vartotojų lūkesčių rezultatas. Deja, geopolitinė įtampa ir dėl išorės grėsmių padidėjęs ateities neapibrėžtumas vėl spaudžia lūkesčių kreives žemyn.

Todėl eksportuojančios pramonės konkurencingumas – pagrindinė kolona, ant kurios laikosi ilgalaikė Lietuvos tvarios raidos sėkmė. Šiuo metu Lietuvos eksporto variklis stringa dėl vis dar sunkiai iš stagnacijos liūno besiropščiančių rinkų ES ir geopolitine įtampa, grėsmėmis pulsuojančios Rusijos.

Pagrindinė triviali ir visų linksniuojama užduotis Lietuvos verslui – atrasti naujas augančias rinkas. Tačiau, kad, pavyktų tai pasiekti, turi būti nutiesti diplomatiniai tiltai bei pakisti pačių verslo atstovų mąstymas. Tokia tampri užsienio prekybos priklausomybė nuo Rusijos rinkos rodo, kad Lietuvos įmonių verslumo, veržlumo ir inovatyvumo kovoje prieš nusistovėjusias tradicijas ir kanonus laimi pastarieji. Kol Rusijos rinka buvo atvira, toks elgsenos modelis pasiteisino, tačiau dabar teks keisti mąstyseną, tapti atviresniems ir diversifikuotis.


Šiame straipsnyje: ekonomikaBVPekonomikos augimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

R

R portretas
Klaidingas mastymas:"lėtai slopstantis emigracijos srautas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, dėl to nusistovėjęs vienas iš žemiausių ES vidutinių pajamų lygis," Tikriausiai dėl žemiausių Europoje atlyginimų tas emigracijos lygis neslopsta.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių