Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas

80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, kad yra su juo siejama, sprendimas paprastas: liaukitės bandę jį ginti.

Užuot taip padariusi, Rusija imasi priešingos taktikos. Neblogas to pavyzdys – rugsėjo 14-ąją Rusijos ambasados Izraelyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbta žinutė. Joje išvardyta keliolika daugiausia miglotų tarptautinių susitarimų, sudarytų tarpukario pabaigoje, pavyzdžiui, Danijos ir Vokietijos 1939-ųjų gegužės 31-ąją pasirašyta nepuolimo sutartis. Paskutinis – 13-asis – susitarimas tame sąraše yra žinomiausias: tų pačių metų rugpjūčio 23-ąją sudarytas Molotovo-Ribbentropo paktas.

Viešumoje nepuolimo paktu vadintas susitarimas tarp dviejų Europos totalitarinių imperijų pribloškė pasaulį. Tačiau tiesa buvo dar labiau šokiruojanti. Tą pačią dieną Sovietų Sajungos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai dar pasirašė slaptuosius protokolus, pagal kuriuos pasidalijo Rytų Europą į įtakos sferas. Tos taikios šalys ir milijonai jų gyventojų buvo pasiųsti mėsmalėn.

Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas tiesiogiai nulėmė, kad Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis, neprovokuota užpuolė Suomiją, Lenkija ir Rumunija buvo padalytos, o didžiojoje dalyje regiono įsigalėjo totalitarinis valdymas, lydimas žudynių ir niokojimo.

Visas sovietų per Ispanijos pilietinį karą pelnytas tikėjimas antifašizmu netrukus išgaravo. Be to, susitarimas su velniu žlugo. Dvejais metais vėliau Hitleris užpuolė Sovietų Sajungą. Milijonai žmonių, daugiausia – Sovietų imperijos kaliniai, žuvo kovodami rytiniame fronte. Milijonai civilių, dauguma jų – žydai, buvo į rytus slenkančių nacių sušaudyti ar nunuodyti dujomis. Atsitraukus Hitlerio pajėgoms, prasidėjo ištisus dešimtmečius trukusi Rytų Europos sovietinė okupacija.

Visa tai kyla iš rugpjūčio 23-osios Hitlerio ir Stalino pakto ir yra svari priežastis vadinti jį baisiausiu XX amžiaus diplomatijos istorijos epizodu. Rusija anksčiau su tuo sutikdavo. Borisas Jelcinas, pirmasis demokratiniu keliu išrinktas Rusijos prezidentas, 1992-aisiais nurodė išslaptinti slaptuosius protokolus. O 2009-aisiais, tvyrant geriems Maskvos ir Varšuvos santykiams, tuometinis Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas viename laikraščio straipsnyje pasmerkė Molotovo-Ribbentropo paktą ir pavadino jį amoraliu.

Net ir dabar nedaug rusų atvirai gina tą susitarimą. Tačiau vis dažniau jie atmeta kritiką paktui ir tai daro dėl kelių priežasčių. Sovietų Sajungai susitarimas davė itin svarbaus laiko apsiginti. Jis užkirto kelią naciams Rytų Europoje užgrobti daugiau teritorijų. Jis buvo gynybinis, taktinis atsakas į kitų šalių, sudariusių susitarimus su Hitleriu, negarbingą elgesį.

Dauguma šių argumentų yra menkai pagrįsti. Hitleris Stalinui taip apsuko galvą, kad, užuot stiprinęs Sovietų Sąjungos gynybą, jis ją silpnino ir ignoravo visus perspėjimus apie artėjantį nacių puolimą. Jei to pakto nebūtų buvę, mažai tikėtina, kad Hitleris būtų apskritai rizikavęs kariauti su Lenkija.

Stipriausias ir nuoširdžiausias Rusijos argumentas yra tas, kad ir kitos šalys sudarinėjo su Hitleriu susitarimus, „nukreipdamos nacių agresiją į SSRS“, kaip kad tvirtina rusų ambasada Izraelyje. Kokį dar pasirinkimą turėjo Stalinas be jokių potencialių sąjungininkų Vakaruose?

Iš dalies tai tiesa. Kai kurie iš tų susitarimų buvo apgailėtini, ciniški ar brutalūs. Po praėjusio amžiaus 4-o dešimtmečio niekas neatrodė gerai. Bet tik Rusija bando teisinti praeities veiksmus. Miuncheno susitarimas, kurį dėl Čekoslovakijos 1938-aisiais sudarė Didžioji Britanija ir Prancūzija, kelia gilios, nuolatinės ir (beveik) universalios gėdos jausmą, kaip ir visa 4-o dešimtmečio „nuolaidžiavimo“ politika.

Tačiau tik Rusija kritikuoja kitas šalis už „fašizmą“ dėl to pakto sukurtų karo meto dilemų ir ignoruoja komercinius, karinius ir saugumo ryšius, kuriuos SSRS pasirinko turėti su Hitlerio Vokietija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam -meskapisiuj --

tam  -meskapisiuj -- portretas
apziok kusy maziau usi , apziok du ir gal uzdusi..pakrumiu bandiugos ubago nuokrusa

ACTO GARINTOJŲ ASOCIACIJOS PIRMININKAS

ACTO GARINTOJŲ ASOCIACIJOS PIRMININKAS portretas
Kodėl nieko nerašoma apie badaujančius prie prezidentūros?

to meskapisy

to meskapisy portretas
Koks lenkas? Ką puolęs? EIK NA C H UI VATINE MELAGĖ Ž IU R KE.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    12
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
  • Mistinių Adolfo ūsų paieškos
    Mistinių Adolfo ūsų paieškos

    1942-ųjų ruduo. Ašies valstybių pajėgos, vedamos Erwino Rommelio (1891–1944), pavojingai priartėja prie Sueco kanalo. Tai – vienas iš keleto momentų, kai sprendžiamas ne tik Antrojo pasaulinio (1939–1945) karo baigties kl...

    10
  • Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?
    Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?

    Kai vienos Anglijoje esančios parduotuvės darbuotojai dar rugpjūčio mėnesį papuošė Kalėdų eglutę, socialiniuose tinkluose britai sukilo: "Ar jau gražiausioms žiemos šventėms ruošimės vasarą?", "Kodėl kasmet K...

    4
  • Vilniaus savivaldybė atsisako reaguoti į savo pažeidimus
    Vilniaus savivaldybė atsisako reaguoti į savo pažeidimus

    Vilniaus miesto savivaldybė atvertė naują puslapį neskaidrių visuotinių daugiabučių namų administratorių rinkimų epopėjoje. Savivaldybė apsimeta, kad paviešinti konkretūs faktai apie rinkimų pažeidimus neegzistuoja, ir nesiteikia jų kom...

  • Brexit: debesuota, be pragiedrulių?
    Brexit: debesuota, be pragiedrulių?

    Nenumaldomai artėja 2019 m. kovo 29 dienos vidurnaktis, kada Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš Europos sąjungos, ir laiko susitarti dėl kertinių būsimo bendradarbiavimo sričių vis mažėja. ...

  • Santykiai su Rusija turi būti blogesni, o ne geresni
    Santykiai su Rusija turi būti blogesni, o ne geresni

    Geri santykiai tarp šalių yra trokštami, o blogi – peiktini. Tokia yra standartinė Vakarų mąstysenos nuostata. Viena dažniausių priežasčių, kodėl diplomatai pasirenka savo karjerą – nes jie nori būti malonūs užsieniečia...

    6
  • Pasitikėjimo limitas
    Pasitikėjimo limitas

    Valstybės katilas taip perkaito, kad premjeras S.Skvernelis dėl savo paties šventos ramybės pačiu laiku dar savaitės pradžioje išsprūdo į Japoniją. Nors veikiausiai ir ne transatlantiniu reisu, kaip aną Seimo kadenciją į Tekančios Sa...

    4
Daugiau straipsnių