Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas

80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, kad yra su juo siejama, sprendimas paprastas: liaukitės bandę jį ginti.

Užuot taip padariusi, Rusija imasi priešingos taktikos. Neblogas to pavyzdys – rugsėjo 14-ąją Rusijos ambasados Izraelyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbta žinutė. Joje išvardyta keliolika daugiausia miglotų tarptautinių susitarimų, sudarytų tarpukario pabaigoje, pavyzdžiui, Danijos ir Vokietijos 1939-ųjų gegužės 31-ąją pasirašyta nepuolimo sutartis. Paskutinis – 13-asis – susitarimas tame sąraše yra žinomiausias: tų pačių metų rugpjūčio 23-ąją sudarytas Molotovo-Ribbentropo paktas.

Viešumoje nepuolimo paktu vadintas susitarimas tarp dviejų Europos totalitarinių imperijų pribloškė pasaulį. Tačiau tiesa buvo dar labiau šokiruojanti. Tą pačią dieną Sovietų Sajungos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai dar pasirašė slaptuosius protokolus, pagal kuriuos pasidalijo Rytų Europą į įtakos sferas. Tos taikios šalys ir milijonai jų gyventojų buvo pasiųsti mėsmalėn.

Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas tiesiogiai nulėmė, kad Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis, neprovokuota užpuolė Suomiją, Lenkija ir Rumunija buvo padalytos, o didžiojoje dalyje regiono įsigalėjo totalitarinis valdymas, lydimas žudynių ir niokojimo.

Visas sovietų per Ispanijos pilietinį karą pelnytas tikėjimas antifašizmu netrukus išgaravo. Be to, susitarimas su velniu žlugo. Dvejais metais vėliau Hitleris užpuolė Sovietų Sajungą. Milijonai žmonių, daugiausia – Sovietų imperijos kaliniai, žuvo kovodami rytiniame fronte. Milijonai civilių, dauguma jų – žydai, buvo į rytus slenkančių nacių sušaudyti ar nunuodyti dujomis. Atsitraukus Hitlerio pajėgoms, prasidėjo ištisus dešimtmečius trukusi Rytų Europos sovietinė okupacija.

Visa tai kyla iš rugpjūčio 23-osios Hitlerio ir Stalino pakto ir yra svari priežastis vadinti jį baisiausiu XX amžiaus diplomatijos istorijos epizodu. Rusija anksčiau su tuo sutikdavo. Borisas Jelcinas, pirmasis demokratiniu keliu išrinktas Rusijos prezidentas, 1992-aisiais nurodė išslaptinti slaptuosius protokolus. O 2009-aisiais, tvyrant geriems Maskvos ir Varšuvos santykiams, tuometinis Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas viename laikraščio straipsnyje pasmerkė Molotovo-Ribbentropo paktą ir pavadino jį amoraliu.

Net ir dabar nedaug rusų atvirai gina tą susitarimą. Tačiau vis dažniau jie atmeta kritiką paktui ir tai daro dėl kelių priežasčių. Sovietų Sajungai susitarimas davė itin svarbaus laiko apsiginti. Jis užkirto kelią naciams Rytų Europoje užgrobti daugiau teritorijų. Jis buvo gynybinis, taktinis atsakas į kitų šalių, sudariusių susitarimus su Hitleriu, negarbingą elgesį.

Dauguma šių argumentų yra menkai pagrįsti. Hitleris Stalinui taip apsuko galvą, kad, užuot stiprinęs Sovietų Sąjungos gynybą, jis ją silpnino ir ignoravo visus perspėjimus apie artėjantį nacių puolimą. Jei to pakto nebūtų buvę, mažai tikėtina, kad Hitleris būtų apskritai rizikavęs kariauti su Lenkija.

Stipriausias ir nuoširdžiausias Rusijos argumentas yra tas, kad ir kitos šalys sudarinėjo su Hitleriu susitarimus, „nukreipdamos nacių agresiją į SSRS“, kaip kad tvirtina rusų ambasada Izraelyje. Kokį dar pasirinkimą turėjo Stalinas be jokių potencialių sąjungininkų Vakaruose?

Iš dalies tai tiesa. Kai kurie iš tų susitarimų buvo apgailėtini, ciniški ar brutalūs. Po praėjusio amžiaus 4-o dešimtmečio niekas neatrodė gerai. Bet tik Rusija bando teisinti praeities veiksmus. Miuncheno susitarimas, kurį dėl Čekoslovakijos 1938-aisiais sudarė Didžioji Britanija ir Prancūzija, kelia gilios, nuolatinės ir (beveik) universalios gėdos jausmą, kaip ir visa 4-o dešimtmečio „nuolaidžiavimo“ politika.

Tačiau tik Rusija kritikuoja kitas šalis už „fašizmą“ dėl to pakto sukurtų karo meto dilemų ir ignoruoja komercinius, karinius ir saugumo ryšius, kuriuos SSRS pasirinko turėti su Hitlerio Vokietija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam -meskapisiuj --

tam  -meskapisiuj -- portretas
apziok kusy maziau usi , apziok du ir gal uzdusi..pakrumiu bandiugos ubago nuokrusa

ACTO GARINTOJŲ ASOCIACIJOS PIRMININKAS

ACTO GARINTOJŲ ASOCIACIJOS PIRMININKAS portretas
Kodėl nieko nerašoma apie badaujančius prie prezidentūros?

to meskapisy

to meskapisy portretas
Koks lenkas? Ką puolęs? EIK NA C H UI VATINE MELAGĖ Ž IU R KE.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nužydėjusi aristokratų tapatybė
    Nužydėjusi aristokratų tapatybė

    Į Britaniją išplasnojusios buvusios manekenės ir milijonieriaus žmonos grožis baigiasi. Ir ryškiausios rožės kada nors nuvysta. Prieš amžinybę neįgalus net makiažas už 300 €, skirtas pikiruoti po turtingų dėdžių vakar...

    4
  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    12
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
Daugiau straipsnių