.png)
- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Kai prieš kurį laiką pasaulinėse parodose pasirodė aukštųjų technologijų stebuklas – nuo žmogaus mažai kuo besiskiriantis robotas, galintis nuveikti įvairius darbus, kilo dviprasmiškų minčių.
Kai kuriuos ėmė bauginti, kad šis mokslo šedevras greitai užpildys ne tik darbo rinką, bet galbūt ir kovos laukus. Tačiau pagrindinis humanoidinių robotų trūkumas tas, kad tai – brangus daiktas. Tokio roboto pagaminimas kainuoja daugiau nei įvertinta vieno Vakarų europiečio gyvybė, jau nekalbant apie užribio gyventojus.
Lietuvoje šie žmonės-robotai dar ilgai nebus įperkami. Tačiau žinant mūsų tautinio verslumo ypatybes, šito biznio mūsų tautiečiai ėmėsi patys ir, tai svarbiausia, valstybiniu mastu. O geriausia, kad žaliava beveik nekainuoja.
Baugu tik, kad dauguma piliečių, ypač auginančių vaikus, šito nė nepastebi. Nes būtent iš jų atžalų ir gaminami ateities naujadarai.
Visokie egzaminai daugumai jaunuolių bemaž visą nepriklausomybės laikotarpį prilygo ir prilygsta pasaulio pabaigai. O viskas prasideda dar pirmoje klasėje, kai mažyliai, patekę į mokyklos suolą, tampa valdžiažmogių eksperimentų bandomaisiais gyviais.
Testai, tikrinimai, kontroliniai darbai, vertinimai, pervertinimai, savianalizės, egzaminai ir nuvertinimai tapo svarbesni už elementarią tiesą – tiesiog paprasčiausiai išmokyti vaiką skaityti, skaičiuoti, rašyti, mąstyti ir kurti.
Štai antraklasiams metų baigiamąjį diktantą diktuoja jau nebe jų mokytoja, o kompiuterinis balsas. Ko tuo norima pasiekti? Ogi ne taip ir mažai – tai vienas iš tų žingsnių, kuriais einama biologinės kilmės roboto gamybos link.
Taip prisidengiant progresu ir permainomis mokykloje, kuriamas naujos eros naujas žmogaus tipas, kuris gebėtų kuo mažiau mąstyti, jausti ir svarbiausia – maištauti.
Tik štai bėda, kad dėl tų pačių robotų "gamybos" ima nebesutarti aukščiausioji valdžia, vienas įrodymų – nesibaigiančios batalijos dėl švietimo ir mokslo ministro kėdės. Gerai pasvarsčius, tai – itin svarbus strateginis postas. Juk nuo to priklauso, kiek zombių, nuolankių valdžiažmogių klanui, pavyks sukurti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Kur eina karavanas?3Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?31950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...