Quantcast

Raudonojo maro medžioklė

Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių svarių įrodymų, kartkartėmis pasigirsta viešojoje erdvėje. Kairieji intelektualai makartizmu linkę įvardyti bet kokį priešiškumą "pažangioms" idėjoms (pvz., skeptišką požiūrį į vegetarizmą).

Šis terminas kilo nuo 1908 m. lapkričio 14 d. gimusio JAV respublikonų senatoriaus iš Viskonsino Josepho Raymondo McCarthy pavardės (mirė 1957 m.).

Tai – viena kontroversiškiausių Šaltojo karo meto asmenybių, kurios veikla dažniausiai vertinama neigiamai. XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje šis senatorius pradėjo intensyvią, bet trumpai trukusią SSRS šnipų ir komunizmo pasekėjų JAV valdžios struktūrose medžioklę, kurią dabar daug kas lygina su Bažnyčios inkvizicija.

Neabejojama ir tuo, kad J.McCarthy bei jo bendražygiai šia veikla siekė grynai asmeninių karjeros tikslų, tačiau sunku pasakyti, kaip būtų pasisukęs Šaltasis karas, jeigu ne stipri paranojos ir raudonojo maro baimės dozė, persmelkusi to meto JAV visuomenę.

Vakarų ir SSRS santykiai ėmė braškėti dar Antrojo pasaulinio karo (1939–1945) metais. Teigiama, jog 1945-aisiais Vakarai buvo paruošę planą "Neįsivaizduojama operacija" ("Operation Unthinkable"), kuriuo turėjo būti pradėti kariniai veiksmai prieš sovietus.

1947 m. kovą tuometis JAV prezidentas Harry S.Trumanas (1884–1972) pasirašė vykdomąjį aktą Nr. 9835, susijusį su valdžios atstovų lojalumu JAV valstybei. Jame buvo skelbiama, kad jokiam federaliniam pareigūnui nedera priklausyti jokiai bendrijai ar judėjimui, kurie pripažinti fašistiniais, komunistiniais ar siekiančiais pakenkti JAV Konstitucijoje užfiksuotai santvarkai.

1949 m. sovietai susprogdino savo pirmąją branduolinę bombą RDS-1. Tais pačiais metais Kinijos komunistai paskelbė apie pergalę pilietiniame kare (baigėsi pilietinis karas ir Graikijoje, tiesa, komunistų pralaimėjimu). 1950-aisiais Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietus. Šie tolimų kraštų įvykiai pasėjo nerimą daugelio to meto amerikiečių namuose, o baimę dar labiau padidino vietiniai įvykiai.

Pačioje XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje JAV sukrėtė Juliuso ir Ethel Rosenbergų teismas. Šie JAV piliečiai buvo apkaltinti šnipinėjimu ir branduolinių technologijų perdavimu sovietams. Už tai jie buvo nuteisti mirties bausme elektros kėdėje (įvykdyta 1953-iųjų birželio 19 d.).

Prieš tai, 1948 m., šnipinėjimu sovietams buvo apkaltintas aukštas valstybės pareigūnas Algeris Hissas (1904–1996). Greitai JAV visuomenėje įsivyravo baimė, jog visur pilna slaptų komunistų, šnipų bei potencialių išdavikų, siekiančių platinti raudonąjį marą.

1950 m. vasarį JAV spaudos dėmesys nukrypo į senatorių J.McCarthy. Vykstant renginiui moterų respublikonių klube Vakarų Virdžinijoje, jis garsiai pareiškė turįs 205 komunistų, dirbančių JAV valstybės departamente, sąrašą. Taip prasidėjo tikra raudonojo maro medžioklė, o J.McCarthy tapo jos simboliu.

Daugybė komitetų, kolegijų, lojalumo priežiūros tarnybų bei privačių agentūrų atliko šimtus tyrimų, susijusių su tikra ar tariama komunistinė veikla viešajame ir privačiame sektoriuje. Šimtai JAV piliečių (daugiausia valstybės įstaigų darbuotojai, pramogų pasaulio atstovai, akademikai bei profsąjungų aktyvistai) buvo apkaltinti priklausymu komunistinėms organizacijoms ar šios ideologijos sklaida bei tapo agresyvių ir ne itin kompetentingų tyrimų bei apklausų aukomis.

Pagrindinis J.McCarthy bei jo bendraminčių veiklos trūkumas buvo nenuoseklumas. Bet kokios įtariamojo pažiūros ar veikla galėjo būti pripažintos komunistinėmis, o jo karjera sunaikinta (grėsė net įkalinimas).

Galima teigti, kad senatorius ir jo pagalbininkai rėmėsi šia demagogijos formule: objektas A kaltina objektą B rasizmu (ar bet kuria kita socialine stigma paremta neapykanta) objekto C atžvilgiu. Kadangi objektas A pirmasis prabilo apie rasinę neapykantą, jis pats yra užsislaptinęs rasistas. Maža to, A ir C susimokė prieš objektą B, siekdami jį diskredituoti.

Tarp demaskuotų "komunistų" buvo daug įžymybių – aktorė Lucille Ball (1911–1989) iš serialo "Aš myliu Liusi" ("I Love Lucy"), vienas žymiausių JAV pianistų ir kompozitorių Leonardas Bernsteinas (1918–1990), dramaturgas Bertholdas Brechtas (1898–1956), beje, persekiotas nacių, Charlie Chaplinas (1889–1977), filmo "Spartakas" ("Spartacus", 1960) scenarijaus autorius Daltonas Trumbo (1905–1976), vienas žymiausių kino režisierių Orsonas Wellesas (1915–1985), Nobelio premijos laureatas rašytojas Paulas Thomas Mannas (1875–1955), taip pat jo sūnus Klausas (1906–1949) bei brolis Heinrichas (1871–1950), amerikietiškos branduolinės bombos tėvas Julius Robertas Oppenheimeris (1904–1967), pats Albertas Einsteinas (1879–1955) ir daugelis kitų.

Bėgant mėnesiams, senatorius vis labiau siautėjo, ir beveik niekas nedrįso stoti su juo į atvirą kovą, mat bijojo būti viešai apkaltintas valstybės išdavyste. Vis dėlto J.McCarthy saulė ėmė leistis. Komunizmo baimę vis labiau temdė pasidygėjimas jo eliminavimo metodais. Vienas aršiausių senatoriaus oponentų buvo televizijos žurnalistas Edwardas Roscoe Murrow (1908–1965), savo laidoje drįsęs viešai užsipulti J.McCarthy.

1954 m. senatorius pasiryžo "ištirti" JAV armiją, tuo pasirašydamas savo karjerai mirties nuosprendį. Jo ir kariuomenės teisininkų akistata, transliuota per televiziją, galutinai sugriovė politiko reputaciją visuomenės akyse. Jis greitai prarado savo galią, sąjungininkus ir įtaką, o 1957 m. mirė nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeltų komplikacijų.

J.McCarthy veikla, retorika ir metodai JAV visuomenės atmintyje yra tapę populizmo, demagogijos ir žmogaus teisių pažeidinėjimo simboliu. Didžiosios dalies senatoriaus užpultų asmenų garbė buvo reabilituota. Vis dėlto viešai žinomi sovietinės žvalgybos metodai, mastai ir komunizmo madingumas tarp Vakarų intelektualų leidžia daryti prielaidą, jog J.McCarthy veikla davė savotiškai pozityvų impulsą Šaltajame kare.


Šiame straipsnyje: makartizmasJAVMcCarthy

NAUJAUSI KOMENTARAI

Alberta A.

Alberta  A. portretas
Susidoroti su senais senais lavonėliais ?

U-2

U-2 portretas
"Jis greitai prarado savo galią, sąjungininkus ir įtaką, o 1957 m. mirė nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeltų komplikacijų." Jeigu prie viso sito prideti ysisenejusy smegenu tripery, tai galetu buti istrauka is mazojo Lionios nekrologo. Amen.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių