Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio

Antradienį Seime skambėjo prezidentės metinis pranešimas. Dar bent kelias dienas jis bus aptariamas, o paskui nuguls į istorijos analus ir niekada nebebus judinamas, nebent koks istorikas ar politologas ketins atlikti tokių pranešimų analizę. Man šis privalomas žanras atrodo keistokas. Šiandien nėra tradicijos, apie ką Seime turi kalbėti prezidentas. Apie nudirbtus darbus? Apie darbus, kuriuos reikia atlikti? Pristatyti valstybės raidos viziją ir inicijuoti diskusiją ar tiesiog pasinaudoti proga ir pasakyti tai, kas šiandien atrodo svarbu?

Kodėl metinis pranešimas skaitomas politiniam sezonui ritantis atostogų link? Kai žanras toks nekonkretus, nesunku ir tekstą interpretuoti kaip kam patogiau.

Tiems, kuriems patinka Dalia Grybauskaitė, patiks ir jos metinis pranešimas. Jei nepatinka, sakys, kad nusišnekėjo. Paskaičius, kaip jį vertina politologai ir politikai, būtent toks įspūdis ir susidaro. Vieniems šis pranešimas – geriausias per visą istoriją, kitiems – prastas, tiesiog patarėjų negrabiai sudėliota mozaika, kurioje nėra pagrindinės minties ir ašies. Tada ir pirštu prikišamai prie sukčių stulpo kalamas pilietis gali ramiai atkirsti, kad prezidentė viską sudėliojo teisingai, bet kalbėjo ne apie jį, o apie jo priešininkus. Politiniame lauke išgyvename virsmą, kai galios centras bent trumpam slenka iš S. Daukanto aikštės ir dar nežinia, kur stabtelės.

Nors Lietuva yra parlamentinė respublika, D. Grybauskaitė prezidento regalijoms sugebėjo suteikti kur kas daugiau įtakos, nei Seimą valdantieji norėjo, nori ar norėtų. Diskutuotinas klausimas, ar visada tai buvo į naudą valstybės raidai?

Kad ir kaip ten būtų, atrodo, šiandien esantieji valdžioje bandys prezidentei priminti klaidas ir norės, kad didžiausios realios įtakos sūpynėse aukštyn–žemyn judėtų premjeras su Ramūnu Karbauskiu, o visi kiti tik plotų katučių.

Jei būčiau pesimistas, sakyčiau: kuo toliau, tuo labiau judame autoritarinio valdymo keliu, kuriame visas taisykles nori nustatyti komiteto pirmininkas, dievo Patrimpo lazdele trinktelėtas girdėti tik „bausti ir drausti“. Jei būčiau optimistas, negalėčiau nematyti, jog Lietuva, kad ir kokios būtų politikų spalvos, per kelis dešimtmečius nukeliavo toli, ir niekas upės tėkmės jau nebeužtvenks.

Tačiau pažiūrėjęs, kaip iš politikos barščių bandoma išmesti Mantą Adomėną, dairausi pesimistų sąrašo. „Žalieji žmogeliukai“ sugebėjo selektyviais tyrimais sukurti savo žaidimo taisykles, o opozicija neturi nei drąsos, nei stuburo, nei kitų organų tam pasipriešinti.

Akivaizdu, kad valdantieji kuria mitą, jog iki jų visi buvo tik vagys, tad dabar draugai Skvernelis bei Karbauskis sutvarkys ir vagis, ir neobjektyvią žiniasklaidą, ir visus kitus, kurie abejoja, kad demokratija nėra daugumos diktatas. Viena tiesa, viena tvarka – kas ne su mumis, tas prieš mus.

Kodėl pagal tokią muziką patinka šokti Gabrieliui Landsbergiui, nenoriu net spėlioti. Galbūt prezidentė teisi, kad partijoms reikia savanorių, tik kas dabar norėtų savanoriauti lauke, kuriame protingesni yra nekenčiami.

Valstybės vadovės patarėjai daug prakaito išliejo rengdami metinį pranešimą, bet gal būtų užtekę vieno žodžio – „nebijokite“. Gal būtų pakakę, tačiau tokio padrąsinimo iš prezidentės lūpų niekada negirdėjome.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Trumpas straipsnio apibendrinimas

Trumpas straipsnio apibendrinimas portretas
Į Prezidentės pranešimą Terleckas pažiūrėjo kitu kampu. Žiurkė užspeista į kampą tampa agresyvi. Taip ir Karbauskis. Jis į galvą gerai įsikalęs savo mokytojo neurosifilitiko Lenino pamoką: „geriausia gynyba – puolimas“. Jei Karbauskis nustos pulti, jo priešininkai galės atsikvėpti ir patys pereiti į puolimą, reikalaudami jo galvos dėl Valstybės interesų išdavystės. Teks paaiškinti daug ką: referendumą dėl atominės elektrinės statybos sustabdymo, JAV „Ševrono“ išvarymą iš Lietuvos, dėl žemės pardavimo užsieniečiams, dėl žemės grobimo, rusiško trąšų biznio, elektros jungčių su Astravo atomine stiprinimo ir t.t. ir pan. Vargu ar pavyktų išsaugoti sveiką kailį? Todėl Karbauskis ir toliau agresyviai puls. Jam tai išlikimo klausimas.

AS

AS portretas
O kas Prezidentei liko.Tik paskambinti Masiuliui ir pasakyti ,kad patrauktu skalika.O garsiai pasakyti manau negali.Butu politiku mafijos apsaukta,kad kisasi ne i savo reikalus,daro spaudima.Manau ,kad ji turtu neigvelbe kaip visi.

Nuomone.

Nuomone. portretas
Karbauskis su Parsidavusiu Skverneliu ,Baku iesko ko patys nestinga.Manau jei ieskotu kaip turi buti parasytu pareiskima teisinem instancijom ir tegu uzsiima.Kaltus baudzia,neteisetai isigyta turta konfiskuoja.O dabar tai tik parodyti koks is ,,skaidrus,,o kiti sukciai.O toliau kas.Runkeliai tiki visu tuo slamztu ,o ju daug.Tiksla Karbauskis turi.Bet manau opoziciija turetu kreiptis i teisesauga ir ivertinti Karbauskio darbelius.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    12
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
  • Mistinių Adolfo ūsų paieškos
    Mistinių Adolfo ūsų paieškos

    1942-ųjų ruduo. Ašies valstybių pajėgos, vedamos Erwino Rommelio (1891–1944), pavojingai priartėja prie Sueco kanalo. Tai – vienas iš keleto momentų, kai sprendžiamas ne tik Antrojo pasaulinio (1939–1945) karo baigties kl...

    10
  • Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?
    Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?

    Kai vienos Anglijoje esančios parduotuvės darbuotojai dar rugpjūčio mėnesį papuošė Kalėdų eglutę, socialiniuose tinkluose britai sukilo: "Ar jau gražiausioms žiemos šventėms ruošimės vasarą?", "Kodėl kasmet K...

    4
  • Vilniaus savivaldybė atsisako reaguoti į savo pažeidimus
    Vilniaus savivaldybė atsisako reaguoti į savo pažeidimus

    Vilniaus miesto savivaldybė atvertė naują puslapį neskaidrių visuotinių daugiabučių namų administratorių rinkimų epopėjoje. Savivaldybė apsimeta, kad paviešinti konkretūs faktai apie rinkimų pažeidimus neegzistuoja, ir nesiteikia jų kom...

  • Brexit: debesuota, be pragiedrulių?
    Brexit: debesuota, be pragiedrulių?

    Nenumaldomai artėja 2019 m. kovo 29 dienos vidurnaktis, kada Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš Europos sąjungos, ir laiko susitarti dėl kertinių būsimo bendradarbiavimo sričių vis mažėja. ...

  • Santykiai su Rusija turi būti blogesni, o ne geresni
    Santykiai su Rusija turi būti blogesni, o ne geresni

    Geri santykiai tarp šalių yra trokštami, o blogi – peiktini. Tokia yra standartinė Vakarų mąstysenos nuostata. Viena dažniausių priežasčių, kodėl diplomatai pasirenka savo karjerą – nes jie nori būti malonūs užsieniečia...

    6
Daugiau straipsnių