Kas gi tai yra? Ar tai įmonė? O gal pastatas, kuriame viso pasaulio masonai švaisto pavogtas darbininkų klasės lėšas prostitutėms ir narkotikams? Ne, Wall Streetas, kaip liudija pats pavadinimas, yra gatvė, tačiau būtent joje plaka viso pasaulio ir JAV ekonomikos širdis, varinėjanti pinigų kraują po visą globalų organizmą.

Ji įsikūrusi Niujorke, žemutiniame Manhatane, ir driekiasi nuo Brodvėjaus iki Pietų gatvės. Būtent čia ilgą laiką buvo įsikūrę daugybė žymiausių investicinių ir komercinių pasaulio bankų (pvz., "Goldman Sachs"). Būtent šioje vietoje veikia didžiausia pasaulyje Niujorko vertybinių popierių birža (New York Stock Exchange, NYSE) bei keletas smulkesnių, bet ne mažiau įtakingų biržų (NASDAQ), jau nekalbant apie draudimo firmas.

Finansinė veikla šioje Niujorko dalyje tokia pat sena, kaip ir pats miestas. Manoma, jog gatvės pavadinimas perimtas iš olandų kolonistų, mat jie dabartinę Wall Streeto vietovę vadino "de Walstraat". Būtent olandai 1626 m. įkūrė dabartinį Niujorką ir pavadino šią gyvenvietę Naujuoju Amsterdamu.

Manoma, jog dabartinio Wall Streeto vietoje stovėjo medinė siena, skirta apsisaugoti nuo indėnų, piratų ir britų. Ji nelabai padėjo, mat pastarieji 1664 m. užgrobė miestą ir pervardijo jį Naujuoju Jorku (New Yorke).

Dar XVII a. pabaigoje Wall Streetas ėmė mistiškai traukti įvairiausius asmenis, parduodančius bei perkančius akcijas ir obligacijas, taip pat čia buvo įsikūręs ir specifinis turgus, kuriame vergų savininkai "išnuomodavo" savo nuosavybę nuo dienos iki savaitės. 1711 m. Niujorko miesto bendruomenių taryba Wall Streeto teritorijoje įkūrė oficialų vergų turgų, leidžiantį išsinuomoti arba pirkti laisvę praradusius negrus bei indėnus. Miestas ėmė pragyventi iš prekybos žmonėmis, mat nuo kiekvienos parduotos galvos buvo imami mokesčiai.

XIX a. pabaigoje šioje vietovėje augo toks vakarinio platano medis (lot. platanus occidentalis), prie kurio rinkdavosi įvairūs prekeiviai ir spekuliantai, vykdantys vertybinių popierių sandėrius. 1792 m. šie "Wall Streeto vilkų" protėviai susivienijo ir įteisino savo veiklą, vadintą Vakarinio platano sutartimi, kurioje buvo skelbiama: "Mes, vertybinių popierių viešųjų pardavimų brokeriai, pasirašydami iškilmingai pasižadame ir įsipareigojame vieni kitiems, kad nuo šios dienos nepirksime ir neparduosime jokios akcijos už mažesnį nei ketvirtis procento komisinį atlygį, atsižvelgdami į rinkos kainą, be to, pažadame derybų metu teikti pirmenybę vieni kitiems."

Taip gimė jau minėta vertybinių popierių birža (NYSE). Taip pat simboliška, jog 1789 m. būtent Wall Streete inauguruotas pirmasis JAV prezidentas George‘as Washingtonas (1732–1799). Per visą savo egzistavimo laikotarpį Wall Streetas sugebėjo tapti ne tik JAV, bet ir viso pasaulio finansiniu centru, sutraukiančiu kone visus globalios ekonomikos pinigus.

Ne paslaptis, kad Wall Streetas išgyveno daugybę ekonominių kataklizmų, ne kartą juos prognozavo bei pats buvo jų priežastis arba židinys, sutelkęs aplink save būsimų neramumų priežastis. To pasekmė – daugelio žmonių vaizduotėje kostiumus vilkintys, skaičių pasaulyje gyvenantys bankų klerkai įgijo godžių ir amoralių, už kelis dolerius ir savo motiną galinčių parduoti šunsnukių reputaciją.

Tokiam požiūriui įtakos turėjo ne tik 2008 m. finansų krachas ir jo sukeltos bėdos, bet ir kinematografija bei ta tema parašytos knygos. Iš filmų galima paminėti Oliverio Stone‘o "Wall Streetą" ("Wall Street", 1987), atnešusį "Oskarą" Michaelui Douglasui (1944), bei Martino Scorsese "Wall Streeto vilką" ("The Wolf of Wall Street", 2013). Iš knygų – Tomo Wolfe‘o romaną "Tuštybių laužas" ("The Bonfire of Vanities", 1987), Breto Eastono Elliso kūrinį "Amerikos psichopatas" ("American Psycho", 1991) ir žurnalisto Michaelo Lewiso autobiografiją "Melagių pokeris" ("Liar‘s Poker", 1989).

Ir nors visame šiame įvaizdyje yra tiesos grūdas, būtina suvokti, kokį svarbų vaidmenį ekonomikai turi taip nekenčiami "kapitalizmo apologetai".

Visų pirma, būtent Wall Streete atliekamos operacijos leidžia užauginti kapitalą pradedančioms smulkioms įmonėms. Bankininkai parduoda potencialių ir dar tik daigus iškalusių įmonių akcijas, tokiu būdu suvesdami verslo projektus su finansuotojais, be kurių projektai augtų lėčiau arba apskritai žlugtų (prekyba akcijomis – tik vienas iš kelių būdų).

Galutinis rezultatas – verslo projektai sukuria darbo vietas ir skatina žmonijos civilizacijos technologinę pažangą. Antra, Wall Streeto veikla judina skolinimosi rinką, mat pinigus, kuriuos pasiimate paskolos arba kredito kortelės pavidalu, reikia iš kažkur gauti. Dalis paskolos teikiama indėlininkų pinigais, tačiau be investuotojų skolinimosi paslaugos būtų itin brangios ir nepasiekiamos daugeliui interesantų.

Finansininkai turi savų metodų, kaip sugundyti klientus, kurie jums paskolintų (sekiuritizacija). Trečia, daugelis įmonių perka Wall Streeto išminčių žinias ir patirtį vykdydami verslo operacijas (pvz., įmonių susijungimas). Taip pat svarbu paminėti išvestinių finansinių priemonių sukūrimą, rinkų formavimą ir likvidumo užtikrinimą, investicijų valdymą bei daugybę kitų procesų, be kurių šiuolaikinio pasaulio vystymasis ne tik sulėtėtų, bet ir apskritai liautųsi. Nors į verslo atstovus, kaip ir į politikus visame pasaulyje, vis dar priimta žvelgti tarsi į potencialius vagis bei engėjus, svarbu suvokti, kokią įtaką šios grupės savo vykdoma veikla turi mūsų gyvenimui bei kaip svarbu mums visiems bendradarbiauti žmonijos tobulėjimo labui.