Totaliai kylant kainoms, tūlas žilagalvis, gavęs tokį priedą prie savo varganos 180 eurų pensijos, turėtų prisiminti senus sovietinius laikus, kai šviesus rytojaus horizontas tolo tuo pačiu atstumu, kokiu buvo žengiama į priekį to išsvajoto rytojaus link.

Šiandien, pritaikius tą 20 eurų vidutinį priedą, žemiau skurdo ribos gyvenančių pensininkų skaičius padidėja dar keliais šimtais tūkstančių. Žvelgiant į ateitį, darosi nejauku. Orios senatvės daugelis žilagalvių nebesulauks.

Sako, kad kylant atlyginimams, pensijos taip pat bus indeksuojamos. Bus. Bet kodėl indeksavimas bus tik ateityje? O kaip tie pensininkai, kuriems socialinės pensijos buvo apskaičiuotos prieš 15–30 metų? Šiandien jų pensijos kelis kartus mažesnės, nors darbo stažas, pareigos buvo adekvačios. Kodėl? Gal viskas čia slypėjo tūlo p. Teodoro, Algirdo ar Kęstučio paskaičiavimuose, pritaikant magišką skaičių formulę, leidžiančią sumenkinti, suniekinti tuos sovietinius pensijų gavėjus ir priešpriešinti jiems naujos kartos pensininkus, gavusius santykinai didesnius atlyginimus?

Tik kodėl pamirštama, jog keitėsi pinigai: rubliai į vagnorkes, vagnorkės į litus. Galiausiai litai virto eurais. Per tuos 27 metus prekių ir paslaugų kainos padidėjo kelis kartus, o pensijos tik keliais eurais.

Šiomis dienomis pensininkų sąjungos "Bočiai" pirmininkas p. P.Ruzgus virkavo: sovietiniai žmonės gaudavo mažus atlyginimus, neturėjo darbo, tai ir pensijos dabar mažos. Taigi, vsio zakono. Kiek aš prisimenu, sovietiniais laikais bedarbių nebuvo. Visi galintieji dirbti dirbo, o nenorintieji būdavo įdarbinami. Šiandien – kas kita. Nenorintieji dirbti nedirba, bet gauna socialinę pašalpą, norintieji (užsi)dirbti emigruoja iš Lietuvos.

Per tuos 27 metus prekių ir paslaugų kainos padidėjo kelis kartus, o pensijos tik keliais eurais.

Valstybės valdžios galvose nėra valstybės vystymosi vizijos. Darbo vietas dažniausiai kuria patys Lietuvos žmonės, o valdžia jiems tik trukdo ir skuba apkrauti nepakeliamais mokesčiais. Ir už tai mūsų anūkai, jeigu jie Lietuvoje dar gyvens, turės dėkoti savo išmintingiems protėviams, kurie sugrąžino Lietuvai nepriklausomybę, bet nesugebėjo jos išsaugoti.

Šiandien bandoma aiškinti, kad visuomenė sensta (sakyčiau, ilgėja gyvenimo trukmė), mažėja dirbančiųjų skaičius, o dėl to ateityje gali nebūti iš ko mokėti pensijų. Atseit, jeigu jauni nepasirūpins savo būsimomis pensijomis dabar, paskui bus vėlu. Ir čia labai aiškiai reikia paklausti gerbiamų Lietuvos piliečių, o kur pasidėjo, ištirpo buvęs kartų solidarumo principas? Nebuvo gyventojų apklausos, referendumo ir še tau – šiandien pradeda galioti kiti principai: jaunimui viskas, jokių įsipareigojimų, senukai – į kapus!