- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų?
Tokia tezė kyla iš vadinamosios Modernizacijos teorijos, aiškinančios, esą pasaulis vystosi tolygiai. Grindžiama ji dviem charakteringais pavyzdžiais: 1. Europos integracijos, teigiant, kad šis procesas paskatino buvusio socialistinio lagerio šalių vystymąsi. 2. "Azijos tigrų", pabrėžiant, kad Pietryčių Azijos šalys, anksčiau buvusios periferija, tapo pasaulio ekonomikos branduolio dalimi.
Alternatyvūs požiūriai, pavyzdžiui, neomarksizmas, laikosi požiūrio, kad tolygus pasaulio šalių išsivystymas – neįmanomas, nes branduolio šalys (Šiaurės Amerika, Vakarų Europa, Japonija ir kt.) negyventų taip gerai ir negalėtų išlaikyti savo dominuojamos padėties pasaulio ekonomikoje, jei neeksploatuotų periferijos ir pusiau periferijos. Neomarksistai sutinka, kad kai kurios valstybės, priklausiusios periferijai, gali tapti branduolio dalimi ("Azijos tigrai"), vis dėlto tai veikiau yra išimtis iš taisyklės. Kapitalistinė sistema, jų teigimu, – hierarchizuota ir branduolyje vietos visiems nėra.
Nesiplėtojant, Lietuvoje ilgą laiką teigta, kad šalis taps branduolio (Vakarų Europos) dalimi įstojusi į ES. Vėliau teigta, kad tai nutiks būnant euro zonoje. Dabar gi šnekama apie narystę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Deja, pažanga neįvyko (ir, tikėtina, neįvyks). Priešingai, būdama (santykinai) silpna ir įstojusi į ES bei euro zoną, Lietuva tik dar labiau susilpnėjo: nuo emigracijos iki kainų augimo, kas nemaža dalimi yra susiję su procesais euro zonoje ir t.t.
Esmė ta, kad norint tapti centro (branduolio) dalimi, nepakanka formaliai priklausyti įvairioms Vakarų organizacijoms. Būtina plėtoti aukštos pridėtinės vertės produkcijos gamybą. Būtent tai, ar šalis gamina technologiškai pažangias prekes, o vėliau jas brangiai parduoda kitiems, ar tik tiekia žaliavas, nusako jos vietą pasaulinėje ekonominėje sistemoje, t.y. ar ji yra periferija, ar centras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ugnis ir vanduo
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...