Quantcast

Pasišokinėjimai ant liepto galo

Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem mokslui. Universitetų katedros puošėsi kaspinais su užrašu „aukštojo mokslo laidotuvės“.

Ne tik nuojauta, bet ir faktai sako, kad šalyje artėja sisteminiai sprogimai. Tačiau ką visą tą laiką girdėjome iš valdžios?

Kaip atsaką į realias mokslo, universitetų ir medicinos žmonių keliamas problemas girdėjome tik premjero Skvernelio ir kitų valstiečių ministrų atsikalbinėjimus ar net kvailus juokelius. Pavyzdžiui, apie tai, kad kai jie pakels mokslo lygį, tada ir algos bus padidintos.

Kodėl šių sistemų problemos iškilo dabar, kai biudžeto pajamos didėja net puse milijardo eurų? Ko nepadarė valstiečių Vyriausybė? Pagaliau ar valstiečiai čia kalčiausi?

Ilgus metus bendru visų valdžių sutarimu vykdyta aukštojo mokslo dekonstrukcija artėja į pabaigą. Sistema agonijoje. Vien tik ją reanimuoti su kiekviena diena kainuos vis brangiau. O juk po to jai dar reikės įpūsti ir sveikatos.

Pabandykite suvilioti disertaciją užsienyje apgynusį jauną mokslininką pažadu, kad jis už 500 eurų dirbdamas universitete ir darydamas pasaulinio lygio tyrimus po 10-15 metų taps Vilniaus universiteto profesorium, gaunančiu „net“ 900 eurų algos.

Tą patį galima pasakyti apie mediciną. Mokykis iki 32 metų, kad po to uždirbtum mažiau nei padavėjas! Ilgus metus visų seimų ignoruota sveikatos apsaugos reforma ir tuo pat metu visų lygių valdžios atstovų sėkmingi bandymai dėl visų medicininio aptarnavimo bėdų kaltę suversti gydytojams priėjo liepto galą.

Gydytojai ir slaugytojos masiškai emigruoja, o valdžia, įskaitant visus sveikatos ministrus ir net Prezidentę, užuot sprendę problemą, reikalauja, kad gydytojai per dieną už tą pačią mizerišką algą priimtų dar dešimčia kita daugiau pacientų. Valdžia toliau kabinėjasi prie gydytojų. Kurie ir taip, kaip konstatavo prichoterapeutas E. Laurinaitis, jau yra totaliai pervargę.

Suprasti, kad tiek aukštojo mokslo, tiek sveikatos apsaugos sistemos nebeatlaiko perkrovų, kai gydytojas ar profesorius jau uždirba mažiau už padavėjus ir vairuotojus, didelio proto nereikia.

Valstiečiai turėjo metus, kad į 2018 m. biudžeto svarstymą ateitų bent jau su kuklia realių pertvarkų programa. Tačiau ką valstiečiai darė visus tuos metus?

Valstiečių vadas gynė Gretą ir Mileną. Postringavo, kad reikia išsaugoti net tas mokyklas, kurioje mokosi vos vienas vaikas. Šokinėjo į atlapus jį kritikuojantiems žurnalistams. Varė į neviltį nesibaigiančiomis kalbomis apie embrionus ir tautinius kostiumus kiekvienam vaikui. Pūtė miglą apie visus į laimę atvesiančią kovą su vynu ir alumi. Dėl kurio lietuviai pinigus ėmė leisti jau ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje.

Valstiečių valdžia rado pinigų smarkiai pakelti algas prokurorams, regis, ras ir STT agentams. Tuo pat metu valstiečiai ieškojo būdų, kaip dar numesti pinigų stambiausiems žemvaldžiams. Net nesigėdijo aiškinti, kad ariama žemė šitiems ponams labai nusidėvi, todėl juos reikia atleisti nuo mokesčių. Prancūzui, vokiečiui ir olandui žemė nenusidėvi, o Karbauskiui ir Kaikariui nusidėvi. Tai gal jie dirbti nemoka?

Mokslininkai, profesoriai ir gydytojai nėra minia. Jie neina daužyti Seimo langų. Todėl valstiečiai buvo šventai įsitikinę, kad ant jų sprando galima bus joti ir toliau.

Bet viskam ateina galas. Turėtus laiko likučius S. Skvernelio Vyriausybė paleido vėjais. Todėl Lietuva renkasi į universitetų, mokslo ir sveikatos apsaugos laidotuves. Bet panašu, kad Seimo valstiečiams neužtenka smegenų suvokti net ir to.

Tuo metu, kai gydytojai laukė sveikatos apsaugai lemiamo Seimo balsavimo, paaiškėjo, kad Karbauskio, kuris Lietuvoje sumoka tik 1,61 proc. mokesčių nuo pajamų, verslas Latvijoje įtariamas nusukęs 0,5 mln. eurų mokesčių.

Kaip sako lietuvių liaudies patarlė, sotus alkano nesupranta.  Ir nesupras – kad ir kaip atkakliai per rinkimus liaudis bando įrodyti priešingai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Kada Karbauskis mokes mokescius?

visada

visada portretas
sakeu kad prie koncervų valdzios buvo gereu
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių