Quantcast

Numerologija – reformoms vilkinti

Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant vyriausybės stalo gula viena po kitos vadinamosios reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika.

Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija – tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu. Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė. Šiandieniniuose reformų svarstymuose numerologija griežia pirmu smuiku, kiekybiniai parametrai yra tapę pagrindiniu reformų tikslu.

Štai Švietimo ir mokslo ministerija nori ilginti mokslo metų trukmę. Nes Lietuvoje moksleiviai mokosi labai trumpai, trumpiau mokosi tik Latvijos moksleiviai. Atsiliekame ir pagal mokymo rezultatus. Ar pailginus mokslo metus, pagerėtų mokymosi rezultatai? Greičiausiai – ne, visoms kitoms sąlygoms išlikus nepakitusioms. Nes jei mokymosi programos ir mokymo metodikos, ir pedagogų kvalifikacija, ir jų motyvacija, ir dar daug kitų dalykų lieka tokie patys, tai mokslo metų ilginimas yra tik numerologija. Kai dar kokią dešimtį metų pasimokę ilgiau vis viena matysime prastus rezultatus, galėsime pasakyti: oi, mokslo trukmė dar ne viskas, reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Švietimo ir mokslo ministerijos sąraše dar viena numerologinė reforma – universitetų skaičiaus mažinimas. Pasakė, kad turi būti penki, tai dabar stumdomasi, kaip tie penki turi susidėlioti. Kaip tame žaidime, kai kėdžių yra mažiau, nei norinčių ant jų padėti sėdynę. Kai bet kaip sujungus universitetus dar po penkerių metų nepateksime į jokius šimtukus, galėsime pasakyti: oi, universitetų skaičius dar ne viskas. Reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.

Sveikatos apsaugos ministerija irgi myli numerologiją, gal net galėtų tapti numerologinių reformų lydere. Alkoholio prekybos laiką sutrumpinti „nuo–iki“, sekmadieniais – dar labiau „iki“. Prekybos vietų skaičių sumažinti „nuo–iki“. Amžių, nuo kada galima vartoti alkoholį, prailginti – „iki“. Akcizus pakelti, dar pakelti ir dar pakelti. Tada laukti tautos išblaivėjimo. Kaip viskas jai paprasta – vienintelė kliūtis, kurią reikia įveikti – niekadėjai gamintojai ir prekybininkai. Kai po ketverių metų neliks dalies gamintojų ir prekybininkų, galėsime pasakyti: ups, suklysta. Lyg šiandien to nežinotume.

Kai žmonės eis į pensiją po kelių dešimtmečių ir gaus tris riestainio skyles, galėsime pasakyti – valdžia negalvojo apie žmogų. Ji galvojo apie skaičiukus.

Finansų ministerija, panašu, irgi numerologijos gerbėja. Suskaičiavo mokesčių lengvatas ir jas naikins. Po lengvatomis patenka visi, kurie moka nors truputį mažiau nei maksimumą. Dar sujungs du mokesčius į vieną – „Sodros“ ir gyventojų pajamų. Pasirodo, ketinama jungti tik tarifą, o administravimo – ne. Bus toks mokestis – Siamo dvynys. Lyg ir vienas, bet ne vienas. Du viename. Vieną mokestį administruos dvi institucijos. Devynios auklės – vaikas be galvos. Kai, po lengvatų panaikinimo ir mokesčių jungimo, biudžetas vis viena bus kiauras, galėsime pasakyti: oi, nesuveikė. Reikia ekonominio aktyvumo. Lyg šiandien to nežinotume.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat turi numerologinių planų. Ji gal junginės pensijų sistemą. Gal mėgins sujungti antrą pakopą su trečia – jungs du nesujungiamus dalykus į vieną. Bazinę pensiją jungs prie valstybės biudžeto, o valstybės subsidiją, gal ir visai išjungs. Kai žmonės eis į pensiją po kelių dešimtmečių ir gaus tris riestainio skyles, galėsime pasakyti – valdžia negalvojo apie žmogų. Ji galvojo apie skaičiukus. Lyg šiandien to nežinotume.


Šiame straipsnyje: Vyriausybėreformos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių