Quantcast

Norint padalyti, pirmiausia reikia uždirbt

Norint pinigus padalyti pirmiausia juos reikia uždirbti. Su šiuo teiginiu, manau, sutiktų dauguma blaiviai mąstančių ir taikiai nusiteikusių žmonių. Sakau taikiai nusiteikusių, nes kai kas iš savo asmeninės patirties, kai kas iš pasakojimų žino, kad buvo laikas, kai iš žmonių turtas buvo atimamas ir dalijamas. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tokie laikai nebegrįš niekada, o mūsų visuomenės vystymosi raida žengs ne revoliucijos, o evoliucijos keliu.

Didžiausia problema šiandien, kad pas mus uždirbančiųjų pinigus katastrofiškai mažėja, o tų, kuriems reikėtų juos padalyti, gretos auga geometrine progresija. Teoriškai viskas lyg ir aišku: kad būtų didesnis valstybės biudžetas, reikia sudaryti palankias verslui sąlygas, skatinti pačių piliečių verslumą, pritraukti užsienio investuotojus. Tada bus didesnis BVP (bendrasis vidaus produktas), turėsim daugiau ką dalyti ir galbūt užteks ir mokytojams, ir gydytojams, ir pensininkams. Tačiau ar tikrai taip bus?

Mūsų visų sukuriamas bendrasis vidaus produktas artėja prie 50 mlrd. eurų, apie 15 tūkst. eurų kiekvienam gyventojui, ir tai nėra labai prasti rodikliai ES kontekste. Kur kas prasčiau mes atrodome pagal biurokratų skaičių, tenkantį gyventojams. Lietuvoje šiandien realiai gyvenantiems 2,8 mln. gyventojų tenka apie 60 tūkst. įvairaus rango valdininkų. Čia mes stipriai lenkiame savo kaimynus.

Akivaizdu, kad turėtume ne tik stengtis uždirbti daugiau pinigų, bet ir racionaliai juos leisti.

Džiugina, kad šiandien dėmesys šiai problemai skiriamas vyriausybėje. Aštuonios ministerijos jau sujungtos į bendrą interneto tinklą. VRM rengiamoje Baltojoje knygoje, nubrėšiančioje regioninės politikos gaires, siūloma atsisakyti žiedinių savivaldybių. Visa tai neblogos iniciatyvos, tačiau ar jų užteks problemai išspręsti?

Savivaldybių, kaip ir ministerijų, skaičių galime mažinti, tačiau užduotis, kaip padaryti, kad, jas sumažinus, nepadidėtų valdininkų skaičius, dirbančių po kitomis iškabomis (Lietuvoje, net ir panaikinus apskričių administracijas, valstybės tarnautojų nesumažėjo).

Mano nuomone, teisingas kelias būtų ne keisti savivaldybių, ministerijų, kitų valstybės institucijų skaičių, tačiau optimizuoti jų veiklą, panaikinant dažnai besidubliuojančias pareigybes, sustiprinant valdininkų administracinius gebėjimus taip, kad būtų galima efektyvi institucijų, kuriose dirbtų mažesnis valdininkų skaičius, veikla.


Šiame straipsnyje: BVPpinigaiuždargis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
o tamsta dauk uzdirbai saziningai kad gali dalinti ponuli kodel neini tvarkos daryti tarp vagiu o tik dalinti nori

UPEIVIS

UPEIVIS portretas
Kad toks gudrus tai pritrauk investuotojus į Kauno krovininie prieplauka-juk pinigus ponuli įšaldei ilgam o gal ir amžiam

ATANAS

ATANAS portretas
Gaila,kad Labanauskas dirbdamas LAIVYNE buvo pamiršęs,kad reikia mažinti valdininkų skaičių Tada buvo prisikvietęs papildomai visą puokštę NESPECIALISTŲ
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių