.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Įvertinus šiųmečių abiturientų pageidavimus, paaiškėjo, kad pagrindinėje šalies pedagogų kalvėje, Lietuvos edukologijos universitete, per pirmąjį etapą nė vienas jaunuolis nesusiviliojo net devyniomis studijų programomis, tarp kurių – chemijos ir fizikos mokymas, istorijos ir anglų kalbos ar etikos pedagogika, ekonomika ir verslo pagrindai.
Tai sritys, kurių svarba pastaraisiais metais turėjome progos įsitikinti ne kartą – jų išmanymas padeda būti visada paklausiu darbuotoju ar net pačiam kurti darbo vietas. Kita vertus, akivaizdu, kad jaučiantys aistrą istorijai, ekonomikai ar tiksliesiems mokslams tiesiog nejaučia jos pedagogikai.
Galima tik apgailestauti, kad kad jau ne vienus metus pastebima tendencija – jaunuolių nevilioja mokytojo profesija – niekaip nesiliauja. Tačiau verkti ir guostis, dar kartą diskutuoti apie Z kartos išskirtinumą – paprastų piliečių darbas. Gi valstybės strategams bent pertraukose tarp apmąstymų apie būsimus rinkimus derėtų rimtai pastrateguoti pedagogikos rinkos ateitį.
Galbūt mūsų švietimo politikams bus lengviau apsispręsti žinant, kad mokytojų rinkos problemos – tikrai ne kokia nacionalinė Lietuvos gėda. Naujųjų technologijų lenktynes su JAV pralaiminčios Europos valstybės pagaliau taip pat ėmė suprasti, kad mokinių pasiekimai prastėja skiriant per mažai dėmesio ne išmaniesiems įrenginiams, bet pedagogams. Štai Vokietijoje stinga net mokyklų vadovų: dešimtadalis pagrindinių mokyklų neturi nuolatinių. Likusieji nerimauja dėl nespecializuotas pedagogikos studijas baigusių mokytojų darbo kokybės – tikrųjų pedagogų trūksta ir ten. Šveicarijoje švietimos sistemos dalyviai sujungė jėgas ir pinigus projektui, kurio tikslas – pagausinti mokytojų vyrų gretas.
O kokios asociacijos kyla, kai apie švietimo sistemą imama diskutuoti Lietuvoje? Dažniausiai mokytojai apibūdinami tik kaip atitinkamos biudžeto eilutės recipientai, tarpininkai tarp Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtos programos ir vaikų. Toks požiūris niekada negrąžins pedagogo profesijai prestižinės statuso. Ir kai sykį patirsime, kad mokytojai masiškai iškeliavo į kitas šalis, kitas profesijas ar kitą pasaulį, pasirūpinti pedagogų rinka bus per vėlu. Mokytojai – ne suvirintojai ar virėjai, jų iš pigaus užsienio neįsiveši.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...