Vienas geriausių kada nors sutiktų mokytojų – tarpukario metodais gebėjęs paskutinį kvailį išmokyti algebros, kartą davė auksinį patarimą: "Jei nežinai, ką daryti – kelk prieš skliaustus." Devyniais iš dešimties atvejų patarimas gelbėjo – net jei ir nepavykdavo išspręsti lygties, savaime ateidavo nušvitimas kaip teisingo sprendimo būdas. Be grynosios matematinės prasmės, patarimas turėjo ir kitą – kai nežinai, ką daryti, reikia daryti bet ką ir išeitis atsiras savaime.

Reikia daryti kažką, išeitis atsiras savaime – tai pagaliau suprato ir lietuviškos politikos mozės, ėmęsi vadovauti kultūrinių debatų smėlynuose pasiklydusiai tautai. Visus kultūrinius rebusus galima išspręsti paprasčiausiai "prieš skliaustus iškeliant" politikų valią. Neseniai tapo aišku, kad ne vienus metus vykstančios nacionalinės svarbos diskusijos, ką daryti su sostinėje esančiais sovietmečio reliktais, pagaliau bus baigtos. Neabejotina, kad naujoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba paantrins naujajam sostinės merui, kuris labai aiškiai leido suprasti, jog jo mieste metaliniai Žaliojo tilto balvonai neturi šansų išlikti. Šuniui ant uodegos visos diskusijos – jei tauta nežino, ką daryti, tegul daro politikai.

Šuniui ant uodegos ir visos architektų pastangos rasti naują Lukiškių a. veidą. Geriausieji iš geriausiųjų, patyrę ir nelabai vizionieriai nuo pat 1999-ųjų lipdė maketus, ieškodami naujo prasmingo bei skoningo aikštės sostinėje veido, kuris galėtų tapti ir nauja tautos susiėjimo vieta, naujos Lietuvos simboliu. Viskas – bemiegės naktys, kūrybiniai ginčai, maketai, konkursai – perniek. Auksinė taisyklė pritaikyta ir šįkart: kai menininkai nežino, ką daryti, kad būtų ir gražu, ir pigu, žino politikai.

Vyriausybės suburta darbo grupė su chemijos dėstytoju priešakyje, dalyvaujant krašto apsaugos ir finansų žinybų atstovams, sugalvos, ką daryti su Lukiškių a. Tiksliau, jau tarsi ir sugalvojo. Kultūros ministras anądien prasitarė: Lukiškių a. rasis kalneliai. Ne amerikietiški – lietuviški, etnografiniai, supilti iš atitinkamo regiono atvežtos žemės. Tikriausiai bus ir vėliava. Anot ministro, Vilties. Juk viltis visada yra. Net kai tauta nežino, ką daryti, ją, viltį, suteikia politikai.