Nereikia mums bijoti imigrantų

Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją.

Mūsų valstybę slegia puokštė demografinių problemų, tokių kaip sparčiai mažėjantis gimstamumas, jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojų emigracija, spartus visuomenės senėjimas.

Didesnis imigrantų skaičius galėtų palengvinti šių problemų sprendimą.

Jei ir nuspręstume, kad imigrantų didėjantys srautai mums neteiks naudos, o tik sukels papildomų rūpesčių, mes tam kelio neužkirsime.

Su šiandienėmis pasaulinės globalizacijos tendencijomis tai neišvengiama. Tik klausimas – koks imigrantų kontingentas Lietuvoje bus dominuojantis.

Ar pabėgėliai iš karo draskomų šalių, ar darbo imigrantai iš ekonomiškai silpnesnių šalių, ar dominuos musulmoniško tikėjimo, ar artimesni mūsų tikėjimui imigrantų srautai.

Tam reikia ruoštis iš anksto, žinoti, kokį kelią mes pasirinksime, kaip integruosime būsimus piliečius į valstybę. Ar tai bus labiau pilietinio nacionalizmo, kai valstybė gauna politinį legitimumą iš politiškai aktyvios visuomenės dalies, ar labiau kultūrinio nacionalizmo kelias, kai valstybingumo pagrindu laikoma kultūrinės šaknys: kalba, religija, papročiai.

Turbūt vieni ryškiausių pilietinio nacionalizmo pavyzdžių vykdant imigracinę politiką yra Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Kur, mano nuomone, imigrantams sudaromos idealios sąlygos gyventi savo įprastinį gyvenimą kaip ir istorinėse tėvynėse, išlaikant savo papročius, tradicijas bei etniškumą.

Prancūzai, mano nuomone, pasirinko kitą kelią sėkmingai derindami pilietinio ir kultūrinio nacionalizmo principus ir paversdami imigrantus ne į prancūzus, bet į Prancūzijos piliečius, kuriems privalu laikytis visiems valstybės piliečiams priimtinų normų ir susitarimų dėl bendro gyvenimo šalyje.

Mano nuomone, tai teisinga, nes jei valstybė neturi savo šaknų, t.y. tradiciškai susiformavusių kultūrinių tradicijų, tuomet ganėtinai lengvai prigyja naujos (tradicijos) ir nebūtinai geresnės. Aišku, svarbiausia, kad išliktų laisva tolerantiška piliečių visuomenė, kad tradicijos, etninis ir kultūrinis paveldas neužgožtų žmogaus laisvės bei lygybės.

Kiekvienoje šalyje istoriškai formuojasi kultūrinės ir vertybinės skalės. Kartais jos yra kardinaliai skirtingos.

Pavyzdžiui, durų atidarymas ir moters praleidimas į priekį Skandinavijoje nėra mandagumo ženklas, greičiau bus įvertintas kaip moters sumenkinimas, o Pakistane moters prašymas vyro arba vyresniojo brolio leidimo išvykti į užsienį nieko nestebina taip pat kaip ir žmonių plakimas lazdomis per padus miesto aikštėje už padarytus nusižengimus.

Mano nuomone, mes turėtume būti tiesiog savimi, toliau nuosekliai puoselėti savo nacionalinį identitetą išlaikydami nacionalinį tapatumą, siekdami ekonomiškai bei politiškai stiprios Lietuvos valstybės ir priimti į savo šalį visus imigrantus, kuriems šie siekiai ir tikslai priimtini.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PRANUI

PRANUI portretas
NE IŠDULKINTAS IŠ LAIVYNO O IŠPIRDOLINTAS

Antanas

Antanas portretas
Ar labanas jaui surado imigrantų koncesininkų krovininei prieplaukai.ar ši kap ir jo keleivinės prieplaukos sudūlės nepradėjusios veikt

JA

JA portretas
Už imigrantus labiau reikia bijot tokių labanausku
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    6
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    4
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių