Iš viso P.Rothas parašė 31 knygą, kurios vertinamos už filosofinį pobūdį, jose susipina realybė ir fantazija, jausmingas ir išradingas stilius bei provokuojantys amerikietiškojo identiteto tyrimai. Dominuojančios šių romanų temos – laisvamaniškas lytinis gyvenimas ir nusivylimas juo, artimųjų santykiai šeimoje bei priklausymas konkrečiai etninei bendruomenei. Kokie ryškiausi ir įdomiausi P.Rotho kūriniai?

1. "Portnojaus skundas" ("Portnoy‘s Complaint", 1969). Pirmąjį savo romaną "Sudie, Kolumbai" ("Goodbye, Columbus") P.Rothas išleido dar 1959 m. Po to buvo dar dvi knygos, tačiau kontroversišką šlovę ir pripažinimą jam atnešė būtent ketvirtasis kūrinys "Portnojaus skundas". Tai – vienas skandalingiausių visų laikų romanų, literatūroje įamžinantis seksualinę revoliuciją ir nagrinėjantis labai įdomią temą – seksualumo ir etninio identiteto konfliktą. Pagrindinis kūrinio veikėjas ir pasakotojas žydų kilmės Alexanderis Portnoy‘us yra tikras vaikščiojantis kompleksų, ydų ir problemų maišas. Jo gyvenimas neįsivaizduojamas be masturbacijos ir atsitiktinio sekso, o didžiausias pono A.Portnoy‘aus fetišas – vadinamosios shiksos – ne žydės moterys ir merginos. Taip pat A.Pornoy‘us kenčia nuo Eudipo komplekso bei seniai užslopintos aistros sesei, o tai pasireiškia visapusiška psichologine priklausomybe nuo savo motinos bei sunkumais, siekiant užmegzti rimtesnius santykius (vienintelė pastovesnė A.Portnoy‘aus meilužė – moteris, vadinama Beždžionėle, suteikia jam tik diskomfortą). Trumpai tariant, "Portnojaus skundas" – kartais šlykštus, bet, be jokios abejonės, originalus ir išliekamąją vertę turintis romanas, kurio vienu įkvėpimo šaltiniu autorius kažkodėl įvardijo Franzą Kafką (1883–1924).

2. "Amerikietiškoji pastoralė" ("American Pastoral", 1997). Visiškai kitoks (nors savo temomis neabejotinai panašus ir į kitus šio autoriaus romanus) dar vienas P.Rotho kūrinys "Amerikietiškoji pastoralė" atnešė jam Pulitzerio premiją. P.Rothas buvo nominuotas faktiškai visoms prestižinėms literatūros premijoms, išskyrus galbūt tik Nobelio literatūros apdovanojimą. Romane pasakojama Seymouro Irvingo Levono ir jo šeimos istorija. S.I.Levonas dėl neįprastai žydrų akių ir šviesių plaukų, pravardžiuojamas Švedu, yra aukštosios mokyklos sporto žvaigždė. Atlikęs karinę tarnybą, jis paveldi klestintį tėvo verslą ir veda buvusią rajono grožio karalienę Elizabeth, su kuria susilaukia mylimos dukters Meredith. Miesčionišką idilę sugriauna žymieji XX. a. 7-ojo dešimtmečio pabaigos neramumai. Jų veikiama Meredith vis labiau tolsta nuo tėvų. Pradėjusi marksistuojančios vegetarės ir "šiuolaikinės vartotojiškos visuomenės" kritikės amplua, ji galiausiai tampa sprogdintoja, rengiančia teroro aktus. Vieno jų metu žūsta ir šeimos draugas. Situaciją dar labiau pakursto faktas, jog Elizabeth ruošiasi palikti Švedą dėl kito vyro, o ir paties pagrindinio veikėjo sąžinę graužia neištikimybė. Romane daug aliuzijų į tikrus istorinius įvykius ir procesus, analizuojama jų įtaka paprastiems žmonėms, todėl jį galima drąsiai vadinti konkrečios istorinės epochos ir jos atneštų pokyčių miniatiūra. Prieš porą metų šį romaną bandė ekranizuoti aktorius Ewanas McGregoras (1971), atsisėdęs ne tik į pagrindinio vaidmens atlikėjo, bet ir į režisieriaus kėdę. Rezultatas buvo, švelniai tariant, vidutiniškas.

3. "Suteršta garbė" ("The Human Stain", 2000). Nors ši knyga ir neišversta į mūsų kalbą, pagal ją pastatytas 2003-iųjų filmas su Anthony Hopkinsu (1937) ir Nicole Kidman (1967) prieš 10 metų buvo dažnai rodomas čionykščiuose televizijos kanaluose (Seras Anthony vėliau džiaugėsi nė vienoje sekso scenoje nesinaudojęs dublerių paslaugomis). Romane pasakojama senyvo universiteto profesoriaus Colemano Silko istorija. Po politiškai nekorektiškų pareiškimų, kurie traktuojami kaip rasistiniai, apskųstas C.Silkas atsistatydina iš akademinių pareigų, o vėliau užmezga romaną su gerokai jaunesne neraštinga valytoja Faunia. Pastaroji gedi savo mirusių vaikų ir yra terorizuojama psichiškai nesveiko savo sutuoktinio, buvusio Vietnamo karo veterano. Maža to, C.Silkas turi keistą paslaptį, kurią saugo po devyniais užraktais. Romane pasakojama istorija kontrastuoja su platesnio atgarsio įvykiu, mat knygos veiksmas vyksta XX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje Billo Clintono (1946) ir Monicos Lewinsky (1973) skandalo metu, dėl to rašytojas kuria tam tikrą metafizinį ryšį tarp savo pasakojimo ir tikro nutikimo tuomečiam JAV prezidentui. Romanas vertinamas ir dėl stipraus moteriško charakterio, kuris P.Rotho kūryboje toks buvo bene pirmasis (dėl silpnų moteriškų veikėjų rašytojas netgi buvo kaltinamas mizoginija).

4. "Sąmokslas prieš Ameriką" ("The Plot Against America", 2004). Tai – vienas originaliausių šio rašytojo darbų – satyros, antiutopijos ir alternatyvios istorijos kokteilis. Romane pasakojama, kaip pirmasis Atlantą perskridęs lakūnas Charlesas Augustusas Lindberghas (1902–1974) laimi 1940-ųjų JAV prezidento rinkimus, įveikdamas Frankliną D.Rooseveltą (1882–1945). Paklausite: "O kas čia tokio?" Pasirodo, šis aviatorius realybėje buvo aršus antisemitas, vienas judėjimo, pasisakančio už JAV izoliacionizmą, lyderių, ir beveik atvirai simpatizavo dėdei Adolfui iš Trečiojo reicho. Romane ponas aviatorius pasiekia nuoširdų, "abipusį supratingumą" derybose su tuo pačiu Adolfu, remia jo antisemitinę kampaniją ir sėkmingai perkelia ją į JAV. Nepaisant to, romanas baigiasi taip, kaip ir tikroji istorija – optimistiškai. Po 2016 m. JAV prezidento rinkimų, šis romanas vėl atsidūrė dėmesio centre ir sulaukė nemažai apkalbų bei palyginimų su dabartine politine situacija pasaulyje bei JAV.