- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu ėmiau itin nepasitikėti apibendrinimais, ypač žmonių skirstymais į grupes. Kuo didesnė grupė, tuo mažiau pasitikėjimo. Tokie apibūdinimai kaip "kauniečiai" ar "Žaliakalnio bendrija", žinoma, pasitikėjimą kelia, nes egzistuoja realiai. Tačiau labai abejoju, ar egzistuoja toks dalykas kaip visuomenė. Visuomenė egzistuoja tik statistine prasme, todėl turėtų būti svarbi tik gyventojų surašinėtojams, lentelių sudarinėtojams ir mokesčių inspekcijai. Visuomenių vienos "visuomenės" ribose yra tiek, kiek joje nepriklausomai mąstančių žmonių, tačiau kadangi vyrauja mąstantys priklausomai ar nemąstantys apskritai, pastarieji ir sudaro pagrindinį "visuomenės" statistinį tūrį. Viduramžių tyrinėtojai juos vadino nebyliąja dauguma, tačiau dabar tokie laikai, kad kiekvienas ne tik turi teisę ir galimybes pasisakyti, bet ir jaučia tam nenumaldomą pareigą.
Antonas Čechovas rašė, kad protingas mėgsta mokytis, o kvailys – mokyti. "Prabilusioji dauguma" mokyti itin mėgsta, nes tarsi nusimano visuose dalykuose geriau už tų dalykų specialistus. Mano močiutė su savo drauge One telefonu išspręsdavo visus valstybės politikos ir ekonomikos klausimus, žinoma, baigdamos posėdį desertu apie "tą Landsbergį", kuris kolūkius sugriovė. Klausydamas stebėdavausi "to Landsbergio" mosto didybe: kai jau mostelėjo, tai kolūkiai sugriuvo ne tik pas mus, bet ir Latvijoje su Estija. Tačiau močiutė neturėjo interneto ir nekomentuodavo žiniasklaidos, tad tiek jau to.
O "prabilusioji dauguma", taigi "visuomenė", dar ir balsuoja. "Visuomenės" balsai lemia po teismus tąsomų partijų atėjimą į valdžią, tos partijos skiria "savus" į atsakingus postus, skandalas veja skandalą, o kas dėl visko kaltas, juk žinome – Landsbergis kaltas. Be to, "visuomenė" balsuoja dar ir kitu būdu: TV laidų ir žiniasklaidos rubrikų reitingai ir yra mažiau matomo balsavimo rezultatas, dėl to žiniasklaida Lietuvoje itin bulvarizuota ir apgailėtina.
Man, tiesą sakant, visiškai nesvarbu, kad kažkam Monikos Šalčiūtės užpakalis yra įdomesnis už "Šiaurės Atėnus", tegu domisi, kuo nori. Tačiau tegu nekiša man savo nuomonės, kaip aš jiems nekišu savosios. Ir žiniasklaidos valdytojai gal tegu pagaliau suvokia, kad įmanoma ne tik pataikauti miniai, bet ir ją ugdyti. Ir kad nėra tokio dalyko kaip "žiūrovas" ar "skaitytojas", kaip nėra ir "visuomenės". Tiesa, pasakęs "ugdyti", vėl priminsiu A.Čechovo frazę, nes ugdyti reikėtų ne brukte brukant, kieno nors nuomone, "taurius ir dvasingus" dalykus ar idėjas, o sudarant žmogui kuo daugiau galimybių visa tai atrasti pačiam. Gal tada ir M.Šalčiūtės užpakalis taps mažiau aktualus "visuomenei".
Beje, nieko neturiu prieš tą Šalčiūtę. Simpatiška mergina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...