- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą.
Regis, ir šis "darbininkų ir valstiečių" olimpas taip pat greitai perėmė nomenklatūrinio kasymosi įpročius.
"Aš už tai", – neslėpė pats V.Pranckietis, kurį daug kas laiko valdančiųjų garbe, sąžine ir protu. Matyt, prisiklausė žmogus stropiai besimaitinančios vidutinybės iš Lietuvos banko paburbuliavimų.
Taigi, faktas tas, kad politinės kuopelės pogrindžiuose pokalbių ta tema iš tiesų buvo. Paskaičiavo ponuliai, kiek "laisvų" lėšų atsirastų, žengus šitą nepadorų žingsnį. O jį žengti taip klaikiai niežti, kaip kai kam įlįsti į Gretos migį.
Klausimas, kam tiems visiems politikos minedams vis prireikia tų naujų mokesčių, juk ir patiems juos teks mokėti?
Jei kas nors mano, kad, į biudžetą surinkus daugiau pajamų, būtų didinamos pensijos, skausmingai apsirinka. Apie senolius tikrai tie noragų "šlipsuotieji" negalvoja, ir "Sodros" biudžetas nesujungtas su valstybės.
Naujiesiems politiniams pranašams galvos džiūva nuo vieno siekio: padidinti algas viešajame sektoriuje, o sykiu – sau patiems. Dar ir panteizmo pamokoms vidurinėse mokyklose įvesti liktų.
Tada, kaip sakoma, bus ir vilkas sotus, ir kiaulė nepapjauta. Dar ir Tarptautinis valiutos fondas Europos Komisijoje pagirs už ekonominį mąslumą. Tuomet bus galima pasididžiuoti prieš oponentus: juk ne mėgėjai, o tikri profesionalai ėmėsi veiksmo.
Tik kaip papildomai užkrautą mokesčių naštą įvertins tie, kurie privalės ją tempti – Lietuvos žmonės?
Apie tai tie valdytojų pozoje atsidūrę ekskolūkiečiai nebegalvoja. Nes jie, jausdami savo politinės gyvasties pabaigą, turbūt jau nebemąsto apskritai apie nieką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...
-
Suvalgė patinėlį2
Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...
-
Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...