Quantcast

Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut

Iš Rusijos sklinda apsčiai bauginamų žinių apie karinius pasiekimus. Viena jų – apie „Poseidon“, didžiulę branduolinę torpedą arba droną. Rusija noriai skleidžia informaciją apie šio aparato veikimo atstumą ir galią. Dalis jos netgi gali būti tiesa. Kitas neva neįveikiamas ginklas yra hipergarsinė raketa „Avangard“, turinti būti priimta į ginkluotę šiais metais.

Šie ir kiti Kremliaus arsenalo papildymai neabejotinai suteiks Vakarų kariniams planuotojams ir žvalgybos agentūroms daug peno apmąstymams. Vis dėlto bendros padėties jie nekeičia.

Rusija kariniu atžvilgiu yra daug silpnesnė negu JAV ir jų sąjungininkai. Bet kokios didelio masto konfrontacijos atveju ji pralaimėtų. Jeigu būtų prieita iki visuotinio apsikeitimo branduoliniais smūgiais, mirtume visi. Ši padėtis lieka nepakitusi nuo Šaltojo karo. Naujieji ginklai iš tiesų reikšmingi tik šalies viduje – jie egzistuoja, kad įtikintų rusus, jog jų šalis tebėra supervalstybė ir kad mokesčių rubliai, kišami į karinės pramonės kompleksą, yra protingai leidžiami.

Užuot leidęsi sužavimi nudailintais vaizdeliais, matomais per Rusijos televiziją, verčiau turėtume pradėti galvoti, kaip atremti ginklus, kuriuos Rusija iš tikrųjų šiuo metu naudoja.

Vis dėlto Rusijos strateginis tikslas – ne sunaikinti Vakarus, o juos sustabdyti ir suvaržyti, pasitelkiant taktiką „skaldyk ir valdyk“. Ji išnaudoja nesutarimus tarp šalių (pavyzdžiui, tarp JAV ir jų sąjungininkių Europoje), taip pat susiskaldymą ir įtampą šių šalių viduje, kaip antai tautinius, kalbinius, religinius ir socialinius skirtumus. Politinė poliarizaciją, panaši į krečiančią Britaniją dėl „Brexit“, Europos valstybes – dėl migracijos arba JAV – dėl D. Trumpo administracijos, irgi praverčia.

Branduolinių ginklų – tiek senų, tiek naujų – vaidmuo šiuo atžvilgiu menkas. Karinis bauginimas turi savą paskirtį, bet jis tėra viena iš daugelio taktikų, Kremliaus naudojamų nesantaikai kurstyti. Tarp kitų paminėtinos kibernetinės atakos, informacijos operacijos, įtakos pirkimas pinigais, teisinės sistemos išnaudojimas (kai kada vadinamas „teisminiu karu“), spaudimas energijos išteklių eksporto svertais ir ardomoji veikla.

Užuot leidęsi sužavimi nudailintais vaizdeliais, matomais per Rusijos televiziją, verčiau turėtume pradėti galvoti, kaip atremti ginklus, kuriuos Rusija iš tikrųjų šiuo metu naudoja. Taip pat turėtume pagalvoti apie naujos kartos ginkluotę, naudojamą tokio pobūdžio kare nekinetinėmis ir nekarinėmis priemonėmis.

Vienas iš mums gresiančių naujų pavojų yra „nuodugniosios klastotės“ (angl. deepfakes) – kompiuterinėmis programomis kuriama garso ir vaizdo medžiaga, vaizduojanti realius žmones, sakančius arba darančius tai, ko jie iš tikrųjų niekada nesakė ir nedarė. Mums jau daug metų pažįstamos kompiuterinės grafikos (CGI) technologijos, pasitelkiamos filmų kūrėjų. Anksčiau jos reikalaudavo daug įdirbio ir lėšų. Dabar tai padaroma pigiai ir greitai. Nuodugniosiomis klastotėmis gali būti pasinaudota, kad koks nors politikas būtų pavaizduotas besielgiantis kvailai arba smerktinai. Jomis remiantis taip pat gali būti išduotas arešto orderis.

Kitas, su ankstesniu susijęs pavojus yra dirbtinio intelekto (DI) ir mokytis sugebančių mašinų naudojimas, siekiant sukurti tikrovišką elektroninę sąveiką – pavyzdžiui, pokalbius telefonu, susirašinėjimo žinutes ir panašiai – kad ją būtų galima panaudoti politiniams arba priešiškiems tikslams. Tikroviškų telefonų skambučių, pranešimų ar socialinių tinklų žinučių tvanas gali būti panaudotas rinkėjams nuvilti, juos sutrikdyti arba formuoti jų nuomonę.

Trečioji nauja taktika yra „superdoksavimas“ – internetinio bauginimo naudojimas kritikams nutildyti. Doksavimas (angl. doxxing) nėra naujas reiškinys, bet valstybei pasitelkus savo turimus žmogiškuosius ir elektroninės žvalgybos išteklius jis gali tapti daug nemalonesnis ir veiksmingesnis. Gali būti nutekinama privati informacija, taikomasi į pažeidžiamas vietas arba išnaudojamos asmeninio gyvenimo nesėkmės. Tie patys metodai gali būti naudojami ir prieš taikinio šeimos narius.

Ketvirtoji taktika, kurios reikėtų pasisaugoti – suintensyvėjęs atskirtį patiriančių socialinių grupių išnaudojimas. Vakarų šalyse blėstant pasitikėjimui socialine sistema ir visuomene, didėja susiskaldymo ir neramumų potencialas. Rusijos ryšiai su protestų judėjimais, savisaugos grupėmis ir kitomis socialinėmis bei kultūrinėmis organizacijomis buvo aptikti daugelyje Europos šalių. Gali būti, kad šias grupes siekiama politizuoti arba panaudoti ardomiesiems tikslams.

Per Rusijos televiziją apie šiuos ginklus nedaug teišgirsite. Paklauskit savęs, kodėl?



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
jeigu ES valstybes nepasduos Rusijos propogandai[o europieciu stiprybe ----nepasiduoti kremliniam[skaldyk ir valdyk] nuodingam propogandiniam lojimui] mes eisim savo EUROPINIU keliu ir stipresim;svarbu neprarasti tikejima ,jog ES---yra musu BENDRI NAMAI ,,,saugokim juos

tam Anonimui

tam Anonimui portretas
jus be reikalo taip. Jei Europa, Amerika, Japonija neturėtų gerų ginklų, technologijų, TSRS, dabar rusija irgi gvieštusi vakarietiškų gėrybių. Esi ne durnas , skaitei Leniną ar bent girdėjai (rusai ir kinuose rodo, kaip tas leninas kalba) - jis sakė - kad pasaulinis kapitalizmas, buržuazija turi būti sunaikintas pasaulinėje revoliucijoje. O nesenos rusų mintys po Krymo atplėšimo - mes Prie Krymo, Ukrainos nesustosim, iki Lisabonos žygiuosim. Kitas klykė - Aliaską reikia vėl atplėšti, trečias -Ameriką branduoliniais pelenais paversti grasino (per visą istoriją po Hirosimos ir Nagasakio iš Vakariešiško pasaulio viešai niekas nėra grasinę ką tai užpulti, panaudoti branduolinius ginklus) Taip, kad dar nežina, kas garsiau loja. Gero vakaro vienok.

to Anonimas

to Anonimas portretas
o kas jums do rusijos? Ar savo reikalų neturit, kaip obuolius per žiemą išlaikyti?
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių