Quantcast

Mūsų genuose vis dar įrašytas baimės DNR išsakyti savo nuomonę

Netrukus Lietuva įžengs į savo Nepriklausomybės 30-metį. Turėtume džiaugtis – juk toks solidus skaičius žymi brandaus kelio pradžią, žinojimą, ko nori iš savęs, aplinkinių ir drąsą žengti pirmyn be trypčiojimo vietoje.

Net paskelbėme šūkį „Drąsi šalis“. Puiku, bet ar tikrai mūsų šalis telpa į šią kategoriją? Vis dar bijome išsakyti savo nuomonę, tylomis apkalbame pažįstamus ir nedrįstame drąsiai apginti nei savęs, nei kitų, kai prie mūsų akių vyksta akivaizdžios manipuliacijos ar machinacijos. Susidaro toks įspūdis, kad mūsų genuose vis dar įrašytas baimės DNR ir jį labai sunku ištrinti.

Prieš 20 metų pasukęs į politiką labiausiai nustebau dėl vieno dalyko – žmonių baimės išreikšti nuomonę, kovoti už savo poziciją. Maniau, kad taip elgiamasi dėl skiepytos SSRS politikos, tačiau, praėjus 27 metams, matau, kad situacija tokia pati. Štai praėjusią savaitę kalbėjausi su kolega, dirbančiu savivaldybėje, ir jis man atvirai pasakoja, kad žmonės, būna, ateina, skundžiasi, informuoja apie pažeidimus, bet, kai paprašai raštu pateikti skundą, stoja tyla, sutinkama tai daryti nebent anonimiškai. Kodėl žmogus bijo tai daryti savo vardu? Atsakymą randu savo kailiu patirtoje istorijoje. Prieš keletą metų aplankiau 3 mažamečių vaikų motiną. Vaizdas buvo kraupus – namų langai išdaužyti, vaikai neturi kur ruošti pamokų, elektros nėra, moteris nusivylusi... Neiškentęs parašiau raštus į kelias institucijas ir po kiek laiko atvykęs į namus pas tą pačią moterį sužinau stulbinančias naujienas. Taip, jai buvo skirtas tvarkingas butas, tačiau savivaldybės atstovai jai liepė daugiau akyse nebesirodyti su savo prašymais. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas.

Kodėl žmonės vis dar bijo? Todėl, kad daugelis nesijaučia esantys savo šalies šeimininkais. Politikus, valstybės tarnautojus laikome ne pasamdytais atlikti tam tikrą valstybei funkciją, o Dievo duotais „valdovais“. Įsikerojęs viršininko ir pavaldinio, feodalo ir baudžiauninko santykis tarp mūsų šalies valdžios ir eilinių piliečių yra verčiantis žemintis, prašyti, neleidžia tapti laisvais žmonėmis. Pasitikėjimas savo jėgomis neatsiejamas nuo pasitikėjimo valstybės institutais. Kai šlubuoja demokratiniai, teisiniai mechanizmai, kai raidė, paragrafas tampa svarbesni už žmogaus kančią, sunku patikėti, kad šioje šalyje galima rasti teisybę. Kita priežastis – mūsų žmonės vis dar jaučia socialinį nesaugumą – yra priklausomi nuo pašalpų ir pensijų dydžio, bijo prarasti darbą, būti pasmerkti, nuteisti, persekiojami. Pavyzdžiui, 2009-aisiais žmonių suorganizuotas mitingas baigėsi guminėmis kulkomis ir pilna sale nuteistųjų. Valdžia, vietoje to, kad pripažintų, jog šis nepasitenkinimas yra pagrįstas, pademonstravo, kaip reikia suvaldyti situaciją, pasitelkus kraštutines priemones. Ar tikrai to reikėjo? Paternalistinių santykių stiprinimas valstybėje verčia žmogų laukti malonės, o ne kovoti už savo teises, ne kurti savarankišką ekonominį pagrindą, o tikėtis paramos. Tokiam stovinčiam su ištiesta ranka piliečiui sunku „įpūsti“ drąsos.

Mūsų išrinkta Prezidentė, Seimas, politikai pirmiausia turėtų kurti tokią atmosferą ir tokias sąlygas, kad žmogui nekiltų nė mažiausia mintis apie baimę išsakyti savo nuomonę. Jie visų pirma turi tapti garantais, gynėjais kiekvieno piliečio, persekiojamo už kritiką, išsakytą nuomonę, pranešimą apie teisės pažeidimą. Tačiau akivaizdu, kad iki pat šiol viskas rutuliojasi priešingai ir vis dar ieškoma „kaltų“ bei norima „nusižengėlius“ sutraiškyti be gailesčio. Šalies progresui labai vertinga sąžininga konkurencija, tačiau, ką mes matome politikoje? Kovą be taisyklių, kai laimėjusysis turi sunaikinti priešininką. Tai taip pat signalas žmonėms, kad net politikai bejėgiai prieš galią turinčiuosius. Taip neturi būti ir mūsų žmonių vienintelė reakcija į šias aplinkybes – tai nesustabdoma emigracija.

Manau, kad kol mūsų visuomenė bus sukaustyta baimės išsakyti savo nuomonę, pastovėti už savo poziciją ir pranešti apie vykstančius nusižengimus, tol negalėsime kalbėti apie tikrąją nepriklausomybę. Kol žmonės manys, kad būtent valdžia turi sutvarkyti kiekvieno mūsų gyvenimą, tol negalėsime kalbėti apie tikrąją laisvę. Turime suprasti, kad valdžia – tai įrankis padėti ir sudaryti sąlygas oriai gyventi. Turime išmokti tapti nepriklausomais, atsikratyti savo fobijų ir sugriauti sukurtus stereotipus. Laikas į gyvenimą pradėti žiūrėti kaip į galimybę, o ne kaip į malonę, kurią kažkas Tau suteikė. Kaip sakė žymus Romos poetas Horacijus – „Amžinoje baimėje gyvenančio nepavadinsiu laisvu“. Todėl linkiu ateinančiais metais dažniau susimąstyti apie tikrąją laisvę išsakyti savo nuomonę ir su visomis šaknimis išrauti šį baimės DNR.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

jhr

jhr portretas
Tvorini, ar susimokėjai už nuzvizdintus arus? Eik nakum su savo pezalais...

Į kokią sąjungą dabar mini?

Į kokią sąjungą dabar mini? portretas
Ar už tvorą kuria nusigriebei valstybinės žemės gabalą, baudą jau sumokėjai? Ar vagi, bet bijai ir gėda? Tai bandei į saugumą, kad vogti bijojai? Papuolei į prokuratūrą, kadangi dirbti tingėjai?

cha ..Artureli norint nebijot issakyt savo nuomone

cha  ..Artureli  norint  nebijot  issakyt  savo  nuomone portretas
ar ,reikalaut savo teisiu , lietuva turi but teisine valstybe , , o ne policine vygdancia antiistatymines veikas.,turi but pakaltinami teisejai ir prokurorai su advokatais ---ir jiems bausmes uz nusikaltimus turetu but zymiai grieztesnes. tada jie jaus atsakomybe uz istattyma.... dabar viskas atvirksciai...eisi ieskot teisybes prokuroras apsiks teisejas pasodins ,o advokatas jiems pades [uz atitinkama uzmokesty] ....taip kad jau 30 metu lietuva a lia nepriklausoma ......bet teisinis bordelis joje tik super suviesejo ir eskot siam bordely teisybes beviltiskas reikalas visais klausimais ..[[jei neturi atliekamo milijono kisenej]
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių