- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir privačius mokytojus bei skirti lėšas jų užklasinei veiklai.
Apie išlaidas vadovėliams ar pratybų sąsiuviniams šiuokart nekalbama. Galime džiaugtis, kad visiškų pesimistų, netikinčių šalies švietimo sistema, yra tik 6 proc. Tačiau ar gali būti, kad kone kas antras moksleivio tėvas ar motina nebetiki Konstitucijos garantija, jog mokslas Lietuvoje yra nemokamas?
Teisybės dėlei reikia pripažinti – iš dalies nepasitikėjimą bendrojo lavinimo įstaigomis užsiaugino patys tėvai. Privačiai iniciatyvai pradėjus reitinguoti šalies ugdymo įstaigas, į šias varžytuves įsitraukė visi bent kiek ambicijų turintys mokyklų vadovai. Paprastos mikrorajonų mokyklos pradėjo šlietis prie aukštųjų mokyklų, keisti pavadinimus ir kitaip rūpintis savo rinkodara.
Labai greitai tokią mokyklą apgaubė prestižinės aureolė, o mokslas joje ėmė rodytis besąlygiška garantija, kad atžala gaus rinkos reikalavimus atitinkantį išsilavinimą ir galės studijuoti bet kuriame pasaulio (ar bent Lietuvos) universitete. Tai, kad mokslas didelėje dalyje šių nevalstybinių, bet valstybės dotuojamų ugdymo įstaigų daugiau ar mažiau mokamas, tapo savaime suprantamu dalyku. Kaip ir tendencija manyti, jog lavinimas visose likusiose paprastose mokyklose yra nepakankamas, todėl trūkumus privalu kompensuoti privačiomis pamokomis su korepetitoriais.
Ar gali būti, kad kone kas antras moksleivio tėvas ar motina nebetiki Konstitucijos garantija, jog mokslas Lietuvoje yra nemokamas?
Į mokinio krepšelio kišenę, kurios turiniu pasirūpina minėti 44 proc. tėvų, sukrenta ir neformaliajam ugdymui skirti pinigai. Švietimo politikai, išdidžiai primenantys savo kovą dėl valstybės išmokų už būrelius, turbūt nustebs, tačiau tie 15 eurų, kuriuos teoriškai galėtų gauti kiekvienas šalies moksleivis, pasiekia anaiptol ne visus.
Viskas tarsi ir teisinga: valstybė tokiu būdu bando į būrelius privilioti jų nelankančius vaikus. Tie, kurie savo vaikų visapusišku lavinimu rūpinasi neraginami, lieka, atleiskite, kvailio vietoje. Iki galo neaišku, kodėl neformalaus ugdymo krepšeliu negali pasinaudoti ir, pvz., valstybinių menų mokyklų auklėtiniai. Ar tik dėlto, kad tokiu būdu centrinis biudžetas papildomai dotuotų jų steigėjus – savivaldybes? Tik kodėl lėtinis erzelis dėl šalies ir savivaldybių biudžetų santykių turėtų daryti įtaką vaikų ugdymui?
Minėta apklausa nuteikia optimistiškai – juk 44 proc., nepaisant visko, pasiryžę mokėti už savo vaikų lavinimą. Tačiau jei tendencija nesikeis, o įkandin studijų, medicinos paslaugų iš dalies mokamu virs ir mokinių išsilavinimas, po metų šis procentas neabejotinai išaugs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...
-
Suvalgė patinėlį2
Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...
-
Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...
-
Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros1
Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais eko...