Jei būtų galimybė, kaip žemaičiai balsuotų: už atsiskyrimą nuo Lietuvos ar už tai, kaip yra dabar? Suprantama, "už". Juk jie patriotai. Net vieši posėdžiai ten vyksta ne lietuviškai. Ir Žemaitijos miestų pavadinimus tenykščiai rašo ne bendrine kalba, o patriotiškai, pardon, žemaitiškai. Ne "Telšiai", o "Telšę". Juk tai regiono sostinė, ne kokia nors geografinė tarpvietė.

Taigi reikėtų tik smagiai paorganizuoti separatistinį referendumą, ir kramatorskų ar doneckų krateriai mūsų tautiniams ES pozicijos "formuotojams" atsivertų čia pat po nosimi. Tačiau kokio žviegimo Vilniuje tektų išklausyti dėl atsiskyrusių žemaičių, galima tik pafantazuoti, nes, dėkui Dievui (jei šis yra), didelė tikimybė, kad tokios Sodomos ir Gomoros Lietuvos teritorijoje niekada nebus.

Šiuo požiūriu įsidėmėtinas praėjusią savaitę vykęs referendumas dėl Škotijos. Jis parodė, kad Vakarai tebėra blaivaus proto, o Vakarų žmonės – ne kokie nors neatsakingi "šalaputai", bet subrendę piliečiai. Šis plebiscitas tik įleido į istoriją pasibastyti nepriklausomybės judėjimo lyderį Alexą Salmondą, kurio staiga sužibusi žvaigždė užgeso, lyg numesta nuorūka. Iš tiesų, per amžius nusistovėjusią Didžiosios Britanijos valstybės sąrangą galėjo sudarkyti tik visiškai neatsakingi tipai, kuriems nusispjauti ir į praeitį, ir į ateitį, ir į pačius save.

Apie Vakarų brandą byloja ir gegužę vykęs referendumas Šveicarijoje, kur kažkokie Antrojo Internacionalo palikuonys reikalavo balsuoti už beveik 11,5 tūkst. litų minimalią algą. Šveicarai pasakė "ne", nes jų tėvynė jiems yra svarbesnė nei įgimtas kai kurių piliečių bukumas. Galima tik įsivaizduoti, į kokią beprotybę būtų pavirtusi Šveicarijos ekonomika, jei žmonės būtų pasakę "taip".

O dabar pusiau retorinis klausimas: kaip balsuotume mes, lietuviai, jei kokie nors šliužai išprievartautų tautą plebiscitui dėl minimalios algos kilstelėjimo iki 11,5 tūkst. litų? Bepročio sugalvota minimali alga ar Tėvynė? Regis, čia iškart viskas būtų aišku, juk pas mus "nėra durnių". Todėl iškyla dar vienas klausimas: kvailiai mes ar ne? Atsakymas čia būtų visai ne retorinis: apgailėtina.