Jos – merginos ir moterys, į kurias pasižiūrėjus iškart aišku, kad prieš išeidamos iš namų nemažai užtruko piešdamos veidus ir spręsdamos, koks drabužis geriau pabrėžia pranašumą. Jos apskritai didžiąją gyvenimo dalį leidžia puoselėdamos save, na, tiksliau, išorinę savo pusę. Ir atrodo iš tiesų puikiai – preciziškai sutvarkyti antakiai, grakšti it gazelės eisena, bateliais, apie kuriuos vien pagalvojus man jau skauda kojas, nepriekaištingos šukuosenos, stilingi drabužiai. Tik pažiūrėjus į jas visai nesinori žavėtis (nebent jų valios pastangomis atsisakyti angliavandenių), o pasidaro kažkaip...šalta. Nes tų "pačių sau gražių" merginų veidai lediniai, o akys šaukte šaukia: "Ne tau, nevykėli, mama princesę augino."

Kaskart, kai prie jų prieina koks nors pabendrauti nusiteikęs drąsuolis, jei tik šis nėra panašus į Bradą Pitą ar ant piršto nesukioja mersedeso raktelio, nužvelgia tą žmogų tarsi šis būtų išmatomis išsitepęs, kartais mesteli dar ir įžūlesnę frazelę ar skausmo kupinomis akimis pažiūri į greta stovinčią tokią pačią draugę, atsidūsta ir nusisuka. Tą žvilgsnį labai gerai nusakė vienas mano draugas: "Akys, nuo kurių vyrams kiaušai susitraukia…"

Žinote, kas yra patraukliausia? Žmogiškumas. Paprastumas. Šypsena. Gyvenimui atviros akys. Sveikas humoras. Sugebėjimas pasijuokti iš savęs.

O paskui jos viena kitai guodžiasi, kad normalių vyrų neliko, visi jie kuiliai, nori tik vieno, o pastarąjį kartą pasimatyme jos buvo, dar kai turėjome litą. Neretai dar ir neišgali suprasti, kaip čia taip nutinka, kad visi simpatiški ar turtingesni – užimti ir draugauja su kažkokiomis krokodilėmis. Turiu nuvilti, tų normalių vyrų yra. Tik kai moteris stovi tokiu veidu, tarsi "pilve siaustų uraganas, o espumizano, kaip tyčia, po ranka nėra", jokiam sveiko proto vyriškiui nekyla noro nei prie jos artintis, nei kalbinti… O jei netyčia kas ir užkalbina, tai dažniausiai iš tiesų galvodamas apie tą vieną. Ir dar ta pozicija, kuria susireikšminusio vakaro kompanionės veido nebus matyti…

Žinote, kas yra patraukliausia? Žmogiškumas. Paprastumas. Šypsena. Gyvenimui atviros akys. Sveikas humoras. Sugebėjimas pasijuokti iš savęs, diskutuoti įvairiausiomis temomis. Empatija skirti nors šiek tiek dėmesio žmogui, kuriam pasirodei pakankamai įdomi, kad prieitų ir užkalbintų, net jei tai tebus 5 minučių pokalbis naktinio klubo rūkomajame. Kokio velnio gadinti nuotaiką ir griauti pasitikėjimą savimi žmogui, kuris gal du mėnesius kaupė drąsą užkalbinti gražią merginą? Tikrai neskatinu tam užkalbinusiam jaunuoliui kartis ant kaklo, bet spręsti, kad vien dėl to, jog esi graži, įgavai teisę negerbti žmonių, parodo, kad gražus yra tikrai ne vidus… Nieko neturiu prieš išpuoselėtą išvaizdą. Tikrai nieko prieš ją taip pat neturi ir vyrai. Bet, patikėkite, net ir pati gražiausia moteris, nuolatos susiraukusi it analinė anga, praranda visą savo žavesį.

Nors abejoju, kad tos mano aprašytos herojės skaito spaudą, kurioje nėra komiksų iš aukštuomenės renginių ar mados tendencijų koliažų, tačiau vis vien pasidalysiu vienu patarimu. Mielos merginos, jei nustotumėte su tokiu susireikšminimu vaidinti princeses, šansai, kad kas nors vieną dieną iš tiesų ims elgtis su jumis kaip su tokiomis, smarkiai išaugtų. Tad kitą kartą, besiruošdamos su draugėmis į miestą vakaroti, kartu su savo nematoma karūna neužmirškite pasiimti ir kito aksesuaro – iš tolo matomos šypsenos.