Menui galioja tas pats, bent jau tokią mintį bandė iškristalizuoti savo filmą "Frankofonija" mūsų šalyje pristatinėjęs režisierius Aleksandras Sokurovas. Kino maestro jau nebe pirmą kartą populiarina tezę, kad meno grožis yra visu kuo aukščiau už politiką ir t. t., taigi kūrėjui nedera nei politikuoti, nei semtis iš dabartinių politinių aktualijų įkvėpimo, jis turi išlikti neutralioje viso to nuošalėje.

Na, negalima tai negalima. Bet, ką padarysi, jeigu, kai kurie filmai, romanai bei pjesės yra taip persisunkę laikotarpio, kuriuo buvo sukurti, nuotaikų ir vibracijų, jog tai ir sudaro jų išliekamosios vertės stuburą. Prisiminkime, kad ir juostą su Johnu Travolta "Šeštadienio nakties karštinė" ("Saturday Night Fever", 1977). Pats filmas – pusėtinas, bet faktas, jog jis vienintelis tiesiogiai reprezentuojantis XX a. aštuntojo dešimtmečio disko eros stilių, verčia šiuo darbu domėtis ir po keturiasdešimties metų. O kas atspindės mūsų laiką? Ar kas nors sukurs juostų, kurios perteiks naujojo šaltojo-hibridinio karo erą? Nėra ko baimintis, jos jau pakeliui.

1. "Vėjų kryžkelėje" ("Risttuules / In the Crosswind", premjera 2016 09 09). Pagaliau tai įvyko. Kažkas ryžosi pradėti ilgą ir sunkų darbą – įamžinti bei nušviesti Vakarų visuomenę apie kovotojų už "paprastą darbo liaudį", t. y. komunistų, nusikaltimus žmogiškumui. Kažkas pagaliau ryžosi įamžinti Josifo Stalino piktadarybes, kai tuo pat metu nacių nusikaltimai buvo eskaluojami jau iškart po Antrojo pasaulinio karo. Estijos kino kūrėjo Martti Helde darbas apie vienos šeimos sudraskymą, dalį jos narių išsiunčiant į Sibiro gilumą, o kitus – į gulagą statyti šviesaus socialistinio rytojaus, susilaukė daugybės palankių atsiliepimų Vakarų žiniasklaidoje. Štai portale "The Hollywood Reporter" tvirtinama, kad filmą ypatingu peverčia ne tik jo paliesta tema, bet ir meniniai sprendimai. Mūsų šalyje šį kūrinį rudens pradžioje turėtų pristatyti pats ponas M.Helde.

2. "Dypanas" ("Dheepan", premjera 2016 09 16). Kanų kino festivalyje apdovanotas, prancūzų režisieriaus Jacqueso Audiardo kūrinys pasirodo būtent tuo metu, kai visą Europą be Rusijos grėsmės kamuoja dar ir pabėgėlių klausimas, tiesiogiai susijęs su islamo fundamentalizmo baubu. Tiesa, pačioje juostoje kalbama ne apie islamą, o apie imigrantų iš buvusių kolonijų atvykimą į Europą, jų patiriamą kultūrinį šoką ir nesugebėjimą adaptuotis bei iš to išplaukiančias problemas. Ši juosta leidžia prisiminti jau pasibaigusį pilietinį karą Šri Lankoje tarp induistų tamilų etninės mažumos (kuriai priklauso pagrindinis veikėjas Dypanas), siekusios salos šiaurėje įkurti nepriklausomą valstybę, ir budistų sinhalų.

3. "Snowdenas" ("Snowden", premjera 2016 09 23). Jeigu yra filmas apie "WikiLeaks", vadinasi, turi būti ir apie Edwardą Snowdeną. Bent jau taip tikriausiai pagalvojo žymiausias Holivudo socialistas Oliveris Stone‘as. Ir visai nesvarbu, kad E.Snowdenas, 2013 m. paviešinęs JAV slaptųjų tarnybų dokumentus, kaip ir Julianas Assange‘as, yra be galo mįslinga asmenybė. Šiek tiek lankė mokyklą, šiek tiek tarnavo JAV armijoje, šiek tiek dirbo CŽV, šiek tiek – NSA ir galų gale vieną dieną žurnalistams atidavė pilną lagaminą slapčiausių JAV vyriausybės popierių. Lygiai taip pat nesvarbus ir tas faktas, kad Vokietijos žvalgyba įtaria E.Snowdeną dar 2007 m. užmezgus kontaktus su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Nors pagrindinio vaidmens atlikėjas Josephas Gordonas-Levittas tvirtina, kad "Snowdenas" gali sukelti bangas, jau dabar pasirodo ne itin palankūs atsiliepimai apie juostos kokybę. Kita vertus, taip ir buvo galima numatyti, kad kino kūrėjai bei kairieji E.Snowdeno gerbėjai visą kaltę dėl prastų įvertinimų suvers išankstiniam žiūrovų politiniam nusistatymui. O iš to galima daryti išvadą, jog šis darbas yra tiesiog nepakaltinamas, kaip ir jo režisierius.

4. "Ilgas Bilio Lyno trumposios pertraukos pasivaikščiojimas" ("Billy Lynn‘s Long Halftime Walk", premjera planuojama 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje). Dviejų "Oskarų" laureatas, taivanietis Angas Lee šių metų pabaigoje turėtų pristatyti amerikiečių rašytojo Beno Fountaino to paties pavadinimo 2012-ųjų romano ekranizaciją. Šis darbas nėra išverstas į mūsų kalbą, tačiau pagrindinė jo tema, be jokios abejonės, įdomi – Irako karas ir jo padariniai JAV visuomenei. Vis dėlto iki pat metų galo, o gal ir iki kitų metų pradžios teks pasitenkinti saldžiai sentimentaliu filmo reklaminiu klipu, kurio metu skamba nežinomo choro atliekamas Davido Bowie šedevras "Heroes" (1977). Iš vaizdo klipo galima daryti prielaidas, jog mūsų laukia pravirkdyti siekiantis bei karo ir smurto beprasmybę parodyti bandantis kūrinys. T. y., šiuolaikinis Michaelo Cimino "Elnių medžiotojo" ("The Deer Hunter", 1979) ir O.Stone‘o "Gimęs Liepos 4-ąją" ("Born on the Fourth of July", 1989) mišinys, pritaikytas Irako karui. Išskirtina ir tai, jog juosta bus išleista 3D formatu. A.Lee, skirtingai nei O.Stone‘as, visų pirma yra menininkas, o ne kairysis marginalas, tačiau verta paklausti: ar šiuolaikinių politinių aktualijų akivaizdoje filmai su tokiomis žinutėmis nėra pasenę moraliniu požiūriu?

5. "Raudonasis žvirblis" ("Red Sparrow", premjera 2017 m.). Tai 2013 m. išleisto šnipų romano apie šiuolaikinės Rusijos ir JAV žvalgybų konfrontacijas ekranizacija. Knygą parašė CŽV darbuotojas Jasonas Matthewsas. Juostos siužetas šiek tiek banalus – amerikiečio ir rusės santykiai, įtraukiantys abu šnipus į apgaulės, manipuliacijų ir, suprantama, fizinės aistros liūną. Vis dėlto teigiama, jog būtent šis darbas subtiliai su literatūriniu meistriškumu atskleidžia JAV ir Rusijos tarnybų žaidimus bei įrodo, jog "bussines as usual" santykiai tarp šių valstybių yra tiesiog neįmanomi. Rusų šnipę turėtų vaidinti Holivudo gražuolė ir etatinė feministinių vaidmenų atlikėja Jennifer Lawrence.