Jau įprasta, kad meilės ir dėmesio nusipelno tik tie sportininkai, kurių dėka galima pasidaryti sau gerą reklamą.

Kukli pasaulio sportinių šokių čempionės "Žuvėdros" vadovų užuomina apie galimą komandos išsiskirstymą tik dar kartą įrodo, kad daugelis Lietuvą garsinančių sportininkų nebegali toleruoti, jog valdžia juos myli skirtingai. Pamylėti šiek tiek čempionus ar prizininkus suranda būdų, tačiau tik tada, kai valdžiažmogiams būtina pasireklamuoti.

Sportininkai jaučiasi diskriminuojami ne tik dėl dešimtimis kartų besiskiriančių premijų, bet ir elementaraus dėmesio ir pagarbos.

"Žuvėdra" į pasaulio čempionatą Austrijoje ir iš jo važiavo autobusu. Reikia tik įsivaizduoti, kaip po čempionato, kur teko pasirodyti keliuose turuose, jaučiasi šokėjai parą sėdėdami autobuse, kur labai sunku net kojas ištiesti.

Tačiau taip vykti į čempionatą yra pigiau, nes šešiskart pasaulio čempionams reikiamos sumos pinigų vis neatsiranda. Savivaldybė skiria tik 35 tūkst. litų metams, kai, pavyzdžiui, "Neptūnui" – pusę milijono litų. Suprantama, "Žuvėdra" yra Klaipėdos universiteto ansamblis, todėl ir tokia savivaldybės parama – sveikintinas dalykas. Tačiau ar ne valdžios reikalas labiau pasirūpinti miestą garsinančiais šokėjais. Juk smuikininkui Vilhelmui Čepinskiui ir jo ansambliui miesto biudžete pavyko surasti net kelis šimtus tūkstančių litų.

Gėdą jautė ir į Europos čempionatą Sankt Peterburge traukiniu dardėjusi Rūta Paškevičienė, kuri iškovojo auksą ir sugrąžino Lietuvą į stalo tenisininkų elitą. Ji prisipažino, kad dar niekada nėra tekę į čempionatą vykti traukiniu. Priežastis ta pati – nėra pinigų. Tačiau po pergalės situacija pasikeitė 180 laipsnių kampu. Aukso medaliu pasipuošusi R.Paškevičienė iš Sankt Peterburgo taip pat turėjo grįžti traukiniu, tačiau buvo parskraidinta lėktuvu. Jai bilietus nupirko pats Lietuvos stalo teniso federacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša. Įdomu, kur jis buvo prieš čempionatą? Ar lėktuvo bilietai nebuvo nupirkti tik todėl, kad greta aukso medalį iškovojusios R.Paškevičienės pavardės būtų linksniuojamas ir jo vardas?

Tai, kad valstybė moka sutikti čempionus ir turi tam pinigų, įrodo 2005 m. pasaulio jaunimo (iki 21 metų) krepšinio čempionate iškovota lietuvių krepšininkų pergalė. Tuomet iš Pietų Amerikos grįžtantys lietuviai buvo sutikti Rygos oro uoste ir specialiu karo lėktuvu parskraidinti į Karmėlavą. Taip esą jiems siekta palengvinti kelionę. Ar tikrai? Galbūt arčiau tiesos yra vėl tas pats noras pasireklamuoti, nes Karmėlavoje to specialaus lėktuvo su pasaulio čempionais drauge su dideliu būriu žiniasklaidos laukė ir pasitiko tuometis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministrai.

Sportininkus žeidžia ir premijos. Nors ir yra Vyriausybės nutarimas dėl sportininkų skatinimo, tačiau jo ne visada paisoma. Yra privilegijuotų sporto šakų, kurių atstovams premijos žūtbūt išmokamos. Ir kartais net didesnės nei priklauso. Sportiniai šokiai tokioms nepriskiriami.

Panašiai ignoruojami ir neįgalieji sportininkai.

Dideli pinigai niekada neskiriami ne tik parolimpinių žaidynių dalyviams, bet ir jauniems, perspektyviems sportininkams. Priežastis paprasta – jų Lietuvoje neatpažįsta gatvėje. Tad ir nekyla noras investuoti į "menkavertę" reklamą. Neteisinga, kad visiškai neatsižvelgiama į tai, kad neįgalus sportininkas, ruošdamasis varžyboms, turi išleisti kur kas daugiau pinigų, nes jam nuolat reikia vaistų, įvairių papildų. Pamirštama, kad jauni sportininkai į įvairius čempionatus turi vykti už savo, tėvų ar trenerių lėšas. Galima tik įsivaizduoti, kaip juos žeidžia ir tai, kad už tokį pat pasirodymą pasaulio čempionate sportininkui sumokama 80 tūkst. litų, o jaunam (iki 21 metų) – vos keli tūkstančiai litų.

Užtat ir nenuostabu, kad vis daugiau jaunų sportininkų atstovauja ne Lietuvai, o įvairioms užsienio šalims. Ir iš čempionės "Žuvėdros" keliolika sportininkų jau šoka dėl Amerikos garbės, o perspektyviausi šalies dviratininkai vos nepriėmė Kazachstano pilietybės.