Tokius apibendrinimus paprastai palydi nerimastingos prognozės apie galimus netikėtumus šiemet įvyksiančiuose Olandijos ir Vokietijos parlamentų rinkimuose bei Prancūzijos prezidento rinkimuose.

Europos šalyse vyksiančių rinkimų rezultatus prognozuoti vertėtų atsargiau. Be to, jau dabar fiksuojamas vadinamųjų nesisteminių partijų populiarumas savaime turėtų būti rimtu įspėjimu dėl vykdomos politikos ir jos komunikacijos. Vis dėlto išlieka didelė tikimybė, kad po jų visose minėtose šalyse nesisteminės partijos ir toliau liks opozicijoje, o jei ir taps valdančiomis, neaišku, ar sugebės pasiūlyti geresnes alternatyvas savo šalių gyventojams, norintiems didesnio saugumo ir ekonominės gerovės. Prieštaringi Th. May vyriausybės pasisakymai dėl Jungtinės Karalystės ekonominės politikos, kuriuose girdimas ir pažadas labiau atsiverti globaliai prekybai, ir tuo pačiu susigrąžinti sienų kontrolę, D. Trumpo žinutės apie protekcionizmą JAV užsienio prekyboje ir ekonomikos dereguliavimą šalies viduje kol kas nesuteikia pagrindo kalbėti apie kokią nors nuoseklią alternatyvą pokario pasaulio tvarkai.

Tad kol kas tik galima konstatuoti, jog susilpnėjo konsensusas dėl to, kad tarptautinių ekonominių ryšių – prekybos, investicijų ir kitų – plėtra yra naudinga visoms juose dalyvaujančioms šalims, o su didesnės konkurencijos pasekmėmis geriau tvarkytis šalies viduje numatant paramą dėl konkurencijos netekusiems darbo ir siūlant švietimo bei persikvalifikavimo galimybes, bet ne ribojant tarptautinę konkurenciją. Tiesa, ir šis konsensusas susilpnėjęs tik kai kuriose turtingose šalyse, kuriose daugelio gyventojų vidutinės pajamos neaugo. Tuo tarpu Kinijoje ir Indijoje šimtais milijonų skaičiuojami gyventojai, kurie globalizacijos dėka pastaraisiais dešimtmečiais iškilo iš ekstremalaus skurdo ir pagerino savo gyvenimo sąlygas.

Todėl neatsitiktinai šiandien prasidedančiame Pasaulio ekonomikos forumo Davose metiniam susitikime ypač daug dėmesio sulaukia gausi Kinijos delegacija, kuriai vadovauja šalies prezidentas. Kinijos politiniai vadovai turėtų ypač nerimauti dėl D. Trumpo pasisakymų, nes būtent jų šalis sugebėjo gauti didžiulę naudą iš esamos pasaulio ekonominės tvarkos. Beje, šiuo atžvilgiu Kinijos interesai visiškai skiriasi nuo Rusijos vadovybės vykdomos politikos, pastaraisiais metais vis labiau ribojančios ekonominius ryšius su Vakarais. Kita vertus, jei D. Trumpo administracija iš tiesų imsis protekcionistinių priemonių, atsisakys ketinimų dėl transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties su ES bei susitelks į dvišalius santykius ir šalies vidaus reikalus, Kinijai atsivers papildomos galimybės stiprinti savo vaidmenį pasaulio politikoje.