- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar Lietuva turėtų minėti buvusio Lenkijos diktatoriaus Juzefo Piłsudskio 150-ąsias gimimo metines? Neturėtų. Nėra ir negali būti kompromisų šiuo klausimu.
1. Jeigu 1920 m. ir įvyko koks nors stebuklas, reikšmingas Lietuvai, jos valstybingumui, tai tikrai ne prie Vyslos, o prie Giedraičių ir Širvintų, kur Lietuvos kariuomenė sustabdė Lucjano Żeligowskio vadovaujamas lenkų karines pajėgas.
Priešingai, J.Piłsudskis atsimetė nuo vadinamųjų krajovcų – bajorų ir intelektualų, kurie laikė save lenkiškos kultūros dalimi, tačiau politiškai pripažino Lietuvą, jos teisę egzistuoti.
2. Neabejotinai, J.Piłsudskio tikslas buvo prijungti prie Lenkijos visą Lietuvą ir neapsiriboti tik Vilniumi ir jo kraštu. Tą įrodo ne tik vadinamosios Vidurio Lietuvos (trumpai egzistavusios lenkų marionetinės valstybės, įsteigtos 1920 m. po L.Żeligowskio įsiveržimo į Vilniaus kraštą, sulaužius Suvalkų susitarimą – aut. past.) prijungimas prie Lenkijos (1922 m.), bet ir lenkų karinės organizacijos planuotas sąmokslas Kaune (nesėkmingas J.Piłsudskio bandymas nuversti Lietuvos vyriausybę, vadovaujamą Mykolo Sleževičiaus, ir pakeisti ją prolenkiška valdžia, kuri sutiktų su sąjunga su Lenkija – aut. past.) bei parama vadinamiesiems plečkaitininkams, po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo siekusiems nuversti tautininkų (Antano Smetonos ir Augustino Voldemaro) režimą.
3. Šie ir kiti J.Piłsudskio veiksmai, aiškiai nukreipti prieš Lietuvos valstybę, rodo, kad Lenkijos lyderis nesiekė sukurti ko nors panašaus į buvusią Abiejų Tautų Respubliką. Priešingai, J.Piłsudskis atsimetė nuo vadinamųjų krajovcų – bajorų ir intelektualų, kurie laikė save lenkiškos kultūros dalimi, tačiau politiškai pripažino Lietuvą, jos teisę egzistuoti.
4. Neigiamai šių dienų Lietuvoje vertinamas 1920 m. lietuvių susitarimas su Tarybų Rusija. Vis dėlto tik dėl šio susitarimo įvyko tai, ką galime vadinti geopolitiniu stebuklu, t.y. Lietuvos atsiradimu Europos žemėlapyje. Mažytei, ką tik susikūrusiai Lietuvai teko laviruoti tarp trijų Europos galių: Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos. Ir tai, kad mūsų šalis nebuvo rusifikuota, germanizuota ar polonizuota, tik patvirtina, koks buvo apgalvotas šis sprendimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas2
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Asmeninės Velykos
Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...
-
Desalomėjizacija – būtina18
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės3
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...