Nors šių metų pradžioje buvo išsakyta ne viena prognozė apie galimą naują pasaulinę krizę, vėliau baimės atslūgo, o daugelyje pasaulio šalių ekonomikos tendencijos pagerėjo. Kol kas labiausiai nuviliančios yra didžiosios išsivysčiusios pasaulio valstybės, kurių augimą slopina senėjančios visuomenės, stagnuojančios reformos ir labai vangus produktyvumo augimas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus JAV ekonomika augs tik apie 2 proc., o euro zonos ekonomika – tik apie 1,5 procento.

Ekonomikos nuosmukis Rusijoje baigėsi, o pakilusios ir pamažu toliau kilsiančios naftos kainos suteiks jos ekonomikai teigiamo impulso. Tiesa, laukiantiems sankcijų atšaukimo ir prekybinių santykių normalizavimosi gerų naujienų kol kas nėra. Toliau vyksta planinis Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, o pagrindinio pasaulio ekonomikos augimo variklio vaidmenį perima Indija. Ekonomikos disbalansų vis dar yra, tačiau didžiausia rizika kyla ne dėl jų. Pasaulio ekonomikos augimui koją gali pakišti politinis dopingas – populizmas, žadantis greitus ir neįtikėtinus rezultatus.

„Brexit“ referendumo rezultatai yra tik vienas iš pavyzdžių, rodantis gyventojų nusivylimą tradicinėmis politinėmis jėgomis ir nepasitenkinimą per lėtai augančiomis pajamomis bei gyvenimo kokybe. Radikalių politinių jėgų, siūlančių nerealius ir kartais pavojingus receptus, iškilimas ir stiprėjimas stebimas daugelyje šalių. Iškyla rizika, kad po JAV prezidento rinkimų didžiausia pasaulio ekonomika taps uždaresnė, tarptautinių prekybos ir investicijų sutarčių pasirašymas bus atidėtas ilgam laikui.

Artėjantis konstitucinės reformos referendumas Italijoje, prezidento rinkimai Prancūzijoje bei parlamento rinkimai Vokietijoje – visur nesunkiai įsivaizduojami scenarijai, kuomet pusamžį trukusią Europos integraciją ir glaudesnį bendradarbiavimą galėtų pakeisti separatizmas, kraštutinis nacionalizmas ir protekcionizmas. Tokiu atveju nelaimėtų niekas, todėl politikai turi skubėti pašalinti ekonomines ir socialines priežastis, kurios kursto dažnai pagrįstą nepasitenkinimą dabartine padėtimi.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad šiuo metu ir neigiamos, ir teigiamos pasaulio ekonomikos raidos tikimybės yra labiau subalansuotos. Nors neigiamo scenarijaus tikimybė siekia 25 proc., padidėjo ir tikimybė, kad daugelyje išsivysčiusių valstybių pagerės lūkesčiai, įsibėgės kreditavimo augimas, sparčiau didės investicijos ir produktyvumas, o pasaulio ekonomikos augimas bus spartesnis nei prognozuojama.

Nepaisant gana lėto BVP augimo pirmąjį šių metų pusmetį, daugelis makroekonomikos rodiklių rodo gerėjančias Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Daug neigiamos įtakos augimui šių metų pradžioje turėjo sumažėjusios įmonių atsargos bei stagnuojančios investicijos. Tiesa, jau antrąjį ketvirtį buvo stebimas privataus sektoriaus investicijų atsigavimas – vien investicijos į transporto ir gamybos priemones augo 16,4 procento. Investicijų augimui visos aplinkybės išlieka palankios, bet pastaruoju metu jas galėjo slopinti per lėtai skirstoma ES parama.